Mokėjimų rinkos naujovės palengvins SVV dalią

Daugelį smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių pandemija privertė spausti stabdį ar bent jau jungti neutralių rėžimą. Tačiau ilgalaikių finansų skaitmenizacijos procesų ji nesustabdė. Andrius Kamarauskas, Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius pasakoja, kokios mokėjimų rinkos naujovės padės COVID-19 krizės pristabdytam šalies SVV traukiniui sugrįžti į vėžes ir įgauti dar didesnį pagreitį.

Kurdamos inovatyvius produktus, finansų ir technologijų bendrovės dažniausiai orientuojasi į didžiausius rinkos žaidėjus, smulkųjį verslą palikdamos inovacijų nuošalyje. Todėl neretai manoma, kad naujausi finansiniai įrankiai nėra pritaikomi smulkiųjų poreikiams. Vis dėlto, A. Kamarauskas apžvelgia, kad šiuo metu skaitmeninėje ekonomikoje išryškėja trys galingos tendencijos: momentiniai mokėjimai, atviroji bankininkystė ir vadinamasis prašymas mokėti (angl. „request to pay“). Jos, teigia pašnekovas, itin naudingos ir SVV.

„Trejetas yra galingas derinys – kaip ir trys muškietininkai. Mokėjimo rinkos plėtra šia linkme ateityje suteiks daugiau galimybių smulkiajam ir vidutiniam verslui (SVV), nes paprasčiau bus inicijuoti ir gauti mokėjimus, valdyti likvidumo procesus“, – vardija A. Kamarauskas.

Vadovas papildo, kad mokėjimų rinkos naujovės suteiks ir daugiau privalumų, tarp kurių – galimybė lengviau gauti kreditą, paprastesnė ir skaitmenizuota buhalterija, lengvesnis „pažink savo klientą“ procesas bei sklandesnė finansų analizė.

„Vis dėlto, didžiausios įtakos naujovės turės pinigų srautams – iššūkiui su kuriuo šiuo metu dažnai susiduria dalis SVV bendrovių“, – naudą įžvelgia vadovas.

Momentiniai mokėjimai

Pašnekovas detalizuoja, kad momentiniai mokėjimai, kurie taip pat yra vadinami tiesioginiais, greitaisiais ar greitesniais mokėjimais, nėra visiška naujiena. Pavyzdžiui, yra šalių, kuriose juos jau kurį laiką naudoja valstybės ir didelės įmonės.

„Šių mokėjimų sistemų svarba dabar auga visame pasaulyje, įskaitant JAV, Jungtinę Karalystę, Skandinavijos šalis. Lietuva taip pat turi galimybę naudotis bendros mokėjimo eurais erdvės momentinių kreditų pervedimo galimybėmis („SEPA Instant Credit Transfer“). Šie mokėjimai yra naudingi SVV, nes suteikia geresnę pinigų srautų kontrolę“, – paaiškina A. Kamarauskas.

Galimybė atlikti mokėjimus kiek įmanoma arčiau nustatytų terminų, nebijant sulaukti baudų už pavėluotus mokėjimus, ir galimybė gauti mokėjimus iš karto, turi didelės įtakos atsiskaitymų valdymui.

Atviroji bankininkystė

Apžvelgdamas didžiąsias mokėjimų rinkos naujoves, A. Kamarauskas tęsia, kad atviroji bankininkystė – tai galimybė trečiosioms šalims, gavus banko kliento sutikimą, tiesiogiai pasiekti duomenis esančius banke, taip pat gauti kitas susijusias paslaugas.

„Ji paplito visame pasaulyje valstybėms priėmus šią veiklą reglamentuojančius teisės aktus. Europoje atvirajai bankininkystei duris atvėrė priimta Mokėjimo paslaugų direktyva (PSD2)“, – sukonkretina pašnekovas.

Pagrindinė atvirosios bankininkystės nauda yra ta, kad veikdami reguliuojamose rinkose pagal sąskaitų informacijos paslaugą, trečiųjų šalių tiekėjai informacijos ir konsultavimo paslaugas gali teikti pasinaudodami banko sąskaitose esančiais mokėjimų duomenimis. Kitas pagrindinis vaidmuo tenka mokėjimo inicijavimo paslaugų teikėjui, kuris leidžia atlikti kredito pervedimus iš banko sąskaitų klientų vardu. Pasak A. Kamarausko, šiuo metu Lietuvoje dominuoja mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjai, ypač el. parduotuvėse, tačiau ateityje augs ir sąskaitų informacijos vaidmuo.

„Atviroji bankininkystė dažnai siejama su nauda individualiems vartotojams. Tačiau, „Ernst & Young“ (2019) apibendrinti rinkos tyrimų rezultatai rodo, kad visame pasaulyje 70 % SVV yra pasirengusios saugiai atverti savo duomenis – palyginti, tą gali padaryti tik 46 % privačių asmenų.

„Turėdamos atvirą prieigą prie SVV finansinių duomenų, trečiosios šalys gali efektyviai automatizuoti mokėjimus ir sąskaitų faktūrų išrašymą, kartu siūlydamos ir finansines paslaugas, tokias kaip buhalterija ar tiekimo grandinės valdymas“, – sako A. Kamarauskas.

Prašymas mokėti

Prašymas mokėti (angl. „request to pay“) – yra naujas, lankstus būdas apmokėti sąskaitas tarp privačių asmenų, įmonių ir organizacijų. Anot A. Kamarausko, jis sukurtas tam, kad papildytų jau veikiančią mokėjimų infrastruktūrą ir suteiktų galimybę sąskaitos pateikėjams (t. y., paslaugų teikėjui) paprašyti apmokėti sąskaitą, o gavėjui (t. y., mokėtojui) – tiesiogiai atsakyti į prašymą ir inicijuoti mokėjimą, remiantis prašyme pateikta informacija.

„Gavęs prašymą mokėti, mokėtojas gali tiesiogiai atsakyti į prašymą, patvirtindamas arba atmesdamas prašymą, pateikdamas alternatyvią informaciją apie mokėjimą arba nurodydamas mokėjimo datą. Ši informacija taip pat gali būti įtrauktą į atitinkamą mokėjimą, kad būtų galima lengvai įskaityti ir panaudoti lėšas“, – apžvelgia vadovas.

Jo teigimu, prašymas mokėti taip pat išplečia galimybę priimti mokėjimus. Pavyzdžiui, šiuos mokėjimus norintiems priimti itin smulkiems prekybininkams nereikės investuoti į brangesnes mokėjimų priėmimų alternatyvas ir pakaks turėti tik išmanųjį telefoną.

Svarbu įsisavinti naujoves

A. Kamarauskas akcentuoja, kad geresnės technologijos arba „bėgiai“, kuriais valdomi pinigų srautai ir apdorojami mokėjimai, yra labai svarbūs SVV išlikimui.

„Kalbant apie traukinius, važiuojančius SVV skirtais bėgiais, jų kokybę lemia trečiųjų šalių vaidmuo — pavyzdžiui sąskaitos informacijos duomenų apdorojimo kokybė. Apibendrintas pinigų įplaukų ir pinigų srautų paveikslas suteikia SVV išsamų jų finansinės padėties vaizdą – nuo mokėjimų istorijos iki pinigų srautų prognozių“ – pabrėžia pašnekovas.

Jis patikslina, kad visos trys naujovės – momentiniai mokėjimai, atviroji bankininkystė ir prašymas mokėti – turi sąsajų, nors ir nepriklauso viena nuo kitos.

„Naujoves sieja tai, kad visos jos gali padėti išspręsti vieną pagrindinių SVV bankroto priežasčių: negebėjimą valdyti pinigų srautus, – sako A. Kamarauskas. – Negrynųjų pinigų mokėjimų svarba nuolat auga ir ateityje ji bus vis aktualesnė. SVV, kurie priims tik grynųjų pinigų atsiskaitymus, vis dažniau gali prarasti klientus vien todėl, kad neturės mokėjimo alternatyvų“.

Jis prognozuoja, kad alternatyvių mokėjimų priemonių skaičius tik augs, jomis naudojamasi bus vis plačiau ir dažniau. Todėl labiausiai išloš tos SVV bendrovės, kurios domėsis naujomis atsiskaitymo priemonėmis ir jų pritaikymo galimybėmis – ne tik atsiskaitymų priėmimui, bet ir pinigų srautų valdymui, buhalterijos automatizavimui ir finansų analize.

„Labai svarbu, kad kuo daugiau SVV įmonių domėtųsi mokėjimų rinkos naujovėmis ir jas pradėtų naudoti savo kasdienėje veikloje, taip galėtume lengviau sukurti visą ekosistemą, kuri veiktų šalies mastu ir visiems būtų paprasčiau atsiskaityti“, – apibendrina vadovas.

Andrius Kamarauskas, Šiaulių banko kasdienės bankininkystės direktorius, sako, kad mokėjimo rinkos naujovės daugiausia įtakos turės vienam didžiausių SVV iššūkių – pinigų srautams.