Restruktūrizavimas – kaip gelbėti karantino nualintą verslą

Dažnai manoma, kad restruktūrizavimas yra paskutinis žingsnis prieš bendrovei skelbiant bankrotą. Tačiau specialistai sako, kad toks požiūris yra paviršutiniškas ir gali klaidinti. Sklandus restruktūrizavimo procesas leidžia laikinų sunkumų turinčioms įmonėms vėl atsistoti ant kojų, todėl šios verslo gelbėjimo galimybės nuvertinti nereikėtų.

Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko Probleminių aktyvų departamento direktorius, sako, kad skirtingais laikotarpiais kone visos įmonės susiduria su laikinais sunkumais, kuomet tampa sudėtinga vykdyti įsipareigojimus kreditoriams. Į tokią padėtį daugelį įstūmė COVID-19 pandemijos pasekme tapęs karantinas. Pasak pašnekovo, restruktūrizavimas – ne paskutinioji galima priemonė, o vienas iš efektyvių teisinių įrankių, padedančių atgaivinti įmonę ir suvaldyti finansinius srautus, ribojant kreditorių apetitą.

Specialisto teigimu, įmonės teisiniu restruktūrizavimu gali naudotis dėl įvairių priežasčių. Tai gali būti laikini sunkumai, kuriuos lėmė išoriniai faktoriai, tokie, kaip pasikeitusi konkurencinė aplinka, rinkos reguliavimas, trečiųjų asmenų reikalavimai. Taip pat į duobę įmonę gali įstumti vidiniai veiksniai: netinkamas piniginių srautų ir įsipareigojimų balanso valdymas, nepagrįstai didelė rizikos tolerancija, nesąžiningumas, nekompetencija, nesėkmingos investicijos ir pan.

„Dažnai sunkumus lemia ir išorinių, ir vidinių veiksnių samplaika“, – pasakoja R. Dešukas. Anot jo, dažniau restruktūrizuojamos gamybos, prekybos įmonės, rečiau – paslaugų ar konsultaciniai verslai.

„Kitaip tariant, jei įmonė turi likvidaus materialaus turto ar atsargų, didesnė tikimybė, kad kreditoriai dar norės suteikti tokiam subjektui šansą vykdyti veiklą ir taip subalansuoti gaunamas įplaukas ne tik iš veiklos, bet ir iš pačios įmonės realizuotino turimo turto. Liūdnesnis likimas laukia įmonių, neturinčių materialiojo turto; labai abejotina, kad atsiras rimtų argumentų tokioms įmonėms restruktūrizuotis“, – išskiria pašnekovas.

Praktika rodo, kad mėgindamos išgelbėti verslą restruktūrizavimu naudojasi ilgesnę veiklos istoriją turinčios įmonės. Nors, jei tikrasis restruktūrizavimo tikslas yra atitolinti bankrotą, šiuo strateginiu veiksmu formaliai gali pasinaudoti ir jaunesni verslai – tą leidžia naujasis, nuo 2020 m. sausio įsigaliojęs Nemokumo įstatymas.

Pasitikėjimo rodiklis

Vis dėlto, pasinaudoti šia priemone geba ne visos bendrovės. Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos duomenimis, net 86% arba 357 iš 413 Lietuvoje iškeltų restruktūrizavimo atvejų baigėsi nutraukimu.

„Viena didžiausių priežasčių, dėl kurios restruktūrizavimas baigiasi nesėkme, yra bendravimo su kreditoriais, partneriais ir tiekėjais vengimas ar net ignoravimas, – detalizuoja R. Dešukas. – Restruktūrizavimo procesas bendrovei gali tapti galimybe atnaujinti veiklą, tačiau tą padaryti sunku, jeigu įmonės vadovai nesirenka atvirumo strategijos“.

Pašnekovas pabrėžia, kad restruktūrizavimo bylą išsikeliantis verslas, kuris nemezga dialogo, dažnai praranda rinkos dalyvių pasitikėjimą.

„Kai nėra komunikacijos ir pasitikėjimo, netenkama užsakymų, ir įmonės problemos tampa dar gilesnės“, – akcentuoja R. Dešukas.

Ekspertų pagalba

Šiaulių banko specialisto teigimu, laikinų sunkumų šalinimo sprendimai priklauso nuo įmonės vidinės brandos ir sunkumų pobūdžio bei masto. Jei tarp įmonės ir kreditorių, tiekėjų ar užsakovų atsiranda pasitikėjimas, sunkumus galima išspręsti ir be teismo arbitro vaidmenyje, nemokumo administratoriaus ir kreditorių susirinkimo.

„Tokiu atveju, reikia pertvarkyti skolinius įsipareigojimus, restruktūrizuojant paskolas ar kitaip subalansuojant sutartyse numatytas teises bei įsipareigojimus“, – sako R. Dešukas.

Tačiau, jei pasitikėjimo ir dialogo nėra, arba įmonės padėtis yra išties sudėtinga, prisireikia teisinio restruktūrizavimo proceso su licenciją turinčiu nemokumo administratoriumi ir proceso nagrinėjimu teisme. Pašnekovas pabrėžia, kad teisinis kelias yra sudėtingas procesas, todėl įmonei teks pasitelkti išorės konsultantų pagalbą.

„Sunkumų stadiją norinčiam pereiti verslui reikia naujų idėjų ir požiūrio – kitu žvilgsniu pažiūrėti į vidinius procesus, verslo strategiją, verslo modelį. Šis kelias reikalauja didelės vidinės drausmės ir kontrolės, o tą pasiekti vidiniais resursais – itin sunku“, – teigia p. Dešukas.

Jis pasakoja, kad sėkmingai sunkumus įveikia tos bendrovės, kurios preventyviai stebi ir vertina esminius veiklos rodiklius – jei rodikliai netenkina, imamasi visų įmanomų priemonių. Tik išnaudojus visą savo turimų vidinių resursų arsenalą, papildomai pasitelkiami išorės konsultantai. Tiesa, nereikia besąlygiškai susivilioti konsultantų pagalba – ne visada jų profesionalumas sutampa su įmonės, išgyvenančios finansinius sunkumus, interesais.

Restruktūrizavimo procesas: žingsnis po žingsnio

Ramūnas Dešukas, Šiaulių banko Probleminių aktyvų departamento direktorius. Ryčio Galadausko nuotr.