Šiaulių banko eksperimentas – kada dirbti iš namų darbuotojai sprendžia patys

Pandemija parodė, kad dirbti iš namų įmanoma, o daliai darbuotojų tai yra net labiau priimtina. Kita vertus, pasiilgę gyvo bendravimo, dalis žmonių kaip tik noriai grįžta į biurus. Šiaulių banko komanda neabejoja – hibridinis darbo organizavimo modelis yra verslo ateitis. O šią vasarą nuspręsta imtis pilotinio projekto: kada ir iš kur dirbti darbuotojai nuspręs patys.

„Šiaulių bankas – išskirtinė organizacija. Mūsų darbuotojai, kurie aptarnauja klientus, išsibarstę po visą Lietuvą, o trijuose miestuose – Vilniuje, Kaune ir Šiauliuose – mes turime didelius biurus, kurių kiekviename dirba daugiau kaip 100 darbuotojų. Todėl ir iki pandemijos mūsų komandos tam tikra prasme buvo hibridinės, tarpusavyje dirbo nuotoliniu būdu, tik tuo metu mes to nepastebėjome, neįvertinome, nes visi dirbo biuruose ir taip buvo įprasta“, – pasakoja Dovilė Sukackaitė-Bolienė, Šiaulių banko darbuotojų patirties ir įtraukties grupės vadovė.
 

Per pastaruosius keletą metų darbuotojų įpročiai kardinaliai pasikeitė. Dalis jų įprato dirbti namuose, lanksčiai planuoti savo laiką, neužtrukti automobilių spūstyse. Tai suteikė galimybę susikurti savo komforto zoną ir dirbti nevaržomai savo ritmu. Kitiems, vis gi, tai lėmė socializacijos trūkumą ir vienišumo jausmo atsiradimą. Karantino laikas tapo iššūkiu ir bendrai komandinei dvasiai, teko ieškoti naujų būdų, kaip palaikyti ryšį su kolegomis.

„Pasibaigus pandemijai, reikėjo priimti sprendimą, kaip dirbsime toliau. Jau po pirmosios karantino bangos kėlėme sau šį klausimą Svarstėme, kokius standartizuotus modelius galėtume įvesti: ar apibrėžti laiko biure ir namuose proporcijas, ar tvarką skirstyti pagal skyrius ir darbo pobūdį. Variantų buvo daug, bet galiausiai supratome, kad turėti griežtas taisykles mums nepavyks, nes šis sprendimas – labai individualus“, – sako D. Sukackaitė-Bolienė.

Modelį kurs komandose

Gegužės pradžioje banke startavo pilotinis projektas, kuriuo kiekviena komanda ieškos sau tinkamiausio darbo modelio. Modelis orientuotas į „back“ ofiso darbuotojus, nes pandemijos metu įsitikinome, kad didžioji jų dalis dirbti iš namų gali. Šio projekto akcentas – laisvė kiekvienam darbuotojui pasirinkti, kada jis nori dirbti biure, o kada namuose. Kol kas vienintelis prašymas – bent 50% laiko darbuotojui dirbti biure, kur vyktų gyvi susitikimai, aktyvus tarpusio bendravimas, būtų sprendžiamos komandinės užduotys, vykdomi projektai. O kada ir kaip tai daryti, darbuotojai spręs ir planuos individuliai. Komandų vadovų užduotis – suderinti kiekvieno poreikius į visumą, kuri užtikrins sklandų komandos darbą. Šiam eksperimentui Šiaulių bankas paskirs ir visą vasarą.

Pasak D. Sukackaitės-Bolienės, vieni darbuotojai jau bando dvi savaites dirbti namuose, dvi – biure. Kiti keičia darbo vietą kas savaitę. Dar kiti dalį savaitės dirba biure, dalį – namuose. Kiekvienas ieško sau artimo ir patogiausio varianto, o vadovai stengiasi sustyguoti visos komandos darbą. Jau pastebima, kad atėję į biurus kolegos stengiasi susidėlioti intensyvesnes dienas, daugiau susitikimų, o darbui iš namų pasilieka individualaus susikaupimo reikalaujančias užduotis. Anksčiau, nuolat dirbant biure, kai kurie kolegos jausdavo, kad tokiam individualiam darbui pritrūkdavo laiko ir ramybės.

„Dabar turime susitarimą dirbti biure ne mažiau nei pusę darbo laiko, o jeigu kolegos susiduria su iššūkiais, nepatogumais - ieškome individualių sprendimų kaip užtikrinti darbo laiko biure / namuose tinkamą balansą. Mums svarbiausia, kad darbuotojai išsakytų kylančius sunkumus, problemas, o mes galėtume jas spręsti. Taip pat nuolat stebime, kiek procentų darbuotojų dirba darbo vietose. Jeigu iki lankstaus darbo modelio starto biure dirbdavo apie 35-40% darbuotojų, tai dabar tas procentas yra apie 65-70%. Šie skaičiai mums sako, kad žmonės pasiilgę vieni kitų ir į biurus tikrai grįžta noriai“,  sako pašnekovė.

Vieno standarto neužtenka

Organizacijoms, kurios taip pat ieško geriausio hibridinio darbo organizavimo modelio, D. Sukackaitė-Bolienė pataria neskubėti ir nesivaikyti kažkieno kito taikomų modelių ar griežtų taisyklių, kurias norisi pritaikyti visiems. Pirmiausia, svarbu suprasti ir pažinti savo komandos poreikius bei lanksčiai reaguoti į pokyčius.

„Mes daug dėmesio skyrėme  namų darbams: apklausėme vadovus ir komandas, įsivertinome mūsų turimas priemones ir visų biurų aplinkas, darbuotojų darbo vietas. Išanalizavę vadovų ir darbuotojų apklausų duomenis, pamatėme tikrai įdomių įžvalgų. Pavyzdžiui, tik mažiau nei 8% darbuotojų norėtų dirbti namuose daugiau nei pusę darbo laiko, dar 12% darbuotojų nori visą laiką dirbti biure, o visa kita likusi dalis – apie 80% darbuotojų – išreiškė norą dirbti biure pusę laiko ir daugiau. Tokie rezultatai mus tikrai džiugino, nes supratome, kad mūsų pozicionavimas būti Banku, kuris yra arčiau yra gyvas ir veikia. Kitaip sakant, ne tik mes, kaip organizacija norime dažniau matyti savo darbuotojus biure, bet ir jie patys to nori ir laukia“, – sako pašnekovė. 

Svarstymai, kad darbo laiką galima standartizuoti pagal skyrius ar atliekamas funkcijas, pasak jos, nepasiteisino. Pavyzdžiui, nors manyta, kad komunikacija ir personalas turėtų daugiau laiko praleisti biure, nes jie itin daug bendrauja su kolegomis, paaiškėjo, kad dirbant iš namų,  šių kolegų darbo efektyvumas nesumažėja arba net didėja. Darbo laiko namuose ir biure poreikis priklauso nuo kiekvieno darbuotojo asmenybės, šeimyninių aplinkybių, gyvenamosios vietos, hobių gausos ir dar daugelio kitų veiksnių, o ne nuo konkrečios pareigybės.

Be to, suteikiant laisvę rinktis, labai svarbu nepamiršti ir įmonės vidinės kultūros puoselėjimo. „Ji yra mūsų organizacijos kertinė ašis. Pandemija parodė, kad tokios kultūros, kokią mes turėjome, virtualiai nesukursi. Supratome, kad privalome bendrauti gyvai, būti kartu, diskutuoti, kurti, šmaikštauti, linksmintis ir drauge leisti laiką. Ir net jeigu visi kartu biure dirbtume mažiau efektyviai nei namuose, to reikia įmonei ir kolegoms, tad tam būtina skirti laiko. Tai jau ne tik efektyvumo, bet ir darbuotojų išlaikymo klausimas“, – pažymi D. Sukackaitė-Bolienė.

Spręs rudenį

Koks modelis kiekvienai komandai bus tinkamiausias, Šiaulių bankas tikisi pamatyti jau rudenį. Po projekto, bus vėl vykdomos apklausos, diskusijos, komandos pasidalins savo įžvalgomis ir patirtimi. Labai svarbu, kad darbuotojai galėtų išsakyti jiems kylančius iššūkius ir lūkesčius, kurie padėtų rasti sau geriausią darbo modelį. Tačiau drastiškų pokyčių dar ir rudenį Šiaulių bankas sako nesiimsiantis, nes darbo vietos pasirinkimą lemia ir sezonas. Vasarą žmonėms natūraliai norėsis daugiau laisvės, o žiemą gali vėl išaugti noras praleisti daugiau laiko biure.

„Nors jau dabar matome, kad kai kur mūsų biurų plotai nėra pilnai išnaudojami, tačiau palauksime rudens, stebėsime situaciją ir tik tada vertinsime, ar tiek ploto kiek turime, mums iš tiesų reikia“, – pažymi D. Sukackaitė-Bolienė. Bet viena, pasak jos, aišku: į tokią darbo tvarką, kuri buvo prieš pandemiją, organizacija nebegrįš.

Dovilė Sukackaitė-Bolienė, Šiaulių banko darbuotojų patirties ir įtraukties grupės vadovė: „Priėmėme sprendimą, kuriuo, panašu, pavyks suderinti darbuotojų lūkesčius ir organizacijos tikslą kurti stiprią komandą.“