Lietuviai kasmet praranda apie 100 mln. eurų perkamosios galios: kaip apsaugoti savo lėšas?
Kiekvienam žmogui svarbu pasirūpinti santaupomis, kurios leistų jaustis finansiškai saugiai. Visgi paprasčiausiai banko sąskaitoje ar „kojinėje“ laikomos lėšos nuvertėja. Skaičiuojama, kad kasmet lietuviai dėl infliacijos praranda apie 100 mln. eurų perkamosios galios. Ekspertai teigia, kad siekiant, jog šeimos finansai nenuvertėtų, rekomenduojama dalį laisvų lėšų investuoti ir tokiu būdu uždirbti bei apsisaugoti nuo infliacijos poveikio.
Finansines pagalves plonina infliacija
Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. D. Kolmatsui sako, kad pasirūpinti pakankama finansine pagalve dideliu neapibrėžtumu pasižyminčiame šiandienos pasaulyje yra itin svarbu. Ekspertės teigimu, vienišo asmens be finansinių įsipareigojimų finansinę pagalvę turėtų sudaryti bent 3 mėnesių būtinosioms išlaidoms prilygstanti suma. Vaikų turinčios šeimos su finansiniais įsipareigojimais „juodai dienai“ turėtų atsidėti dar daugiau – bent 6–12 mėnesių būtinųjų išlaidų dydžio sumą.
„Finansinės pagalvės užsitikrinimas yra vienas iš pagrindinių protingo asmeninių finansų valdymo tikslų, o taupymas yra esminė priemonė norint jo pasiekti. Kas mėnesį atsidedant dalį pajamų, galima sukaupti pakankamą sumą, kuri leistų neprarasti finansinio pagrindo staiga netekus pajamų šaltinio ar kito nenumatyto įvykio atveju. Visgi vien taupant ir kaupiant lėšas sąskaitoje, dalis pinigų vertės neišvengiamai prarandama dėl infliacijos. Kuo ji aukštesnė, tuo poveikis asmens santaupoms yra didesnis“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Pavyzdžiui, jei metinė infliacija siekia 5 proc., o šeima turi 10 tūkst. eurų santaupų, tai per metus jos sukaupti pinigai netenka 500 eurų perkamosios galios. Jei tokio dydžio vidutinė metinė infliacija išsilaikytų 10 metų, tai šeimos santaupos per šį laikotarpį nuvertėtų 5 tūkst. eurų. Tačiau infliacija gali būti ir gerokai didesnė nei 5 proc. Pavyzdžiui, 2022 metais vidutinė metinė infliacija Lietuvoje siekė net 18,9 proc.* ir gerokai „apkarpė“ gyventojų sąskaitose ir grynais pinigais laikomų santaupų vertę.
Vien indėlių lėšų apsaugai gali nepakakti
Dėl šios priežasties, anot dr. D. Kolmatsui, šalia taupymo gyventojams rekomenduojama rinktis ir investavimą. Tik efektyviai įdarbinus lėšas galima jas apsaugoti nuo pinigų nuvertėjimo.
„Vienas iš paprasčiausių ir saugiausių būdų sumažinti infliacijos poveikį santaupoms yra indėliai. Padėjus indėlį banke už jį mokamos palūkanos. Tačiau jų dydis labai priklauso nuo makroekonominės situacijos ir Europos centrinio banko pinigų politikos. Nors paprastai infliacijai augant už indėlius siūlomos palūkanos didėja, tačiau neretai vien tokio uždarbio nepakanka pinigų nuvertėjimui kompensuoti. Nepaisant to, indėlių banke laikymas yra geresnis sprendimas nei paprasčiausias pinigų kaupimas sąskaitoje ar namuose. Verta paminėti, kad visi gyventojų indėliai iki 100 tūkst. eurų yra apdrausti valstybės, todėl tai yra labai saugi priemonė“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Investicijas galima patikėti profesionalams
Galvojant apie didesnį uždarbį, dr. D. Kolmatsui teigimu, verta apsvarstyti įvairius kitus investavimo būdus, tokius kaip pensijų ir investiciniai fondai ar investicinis gyvybės draudimas. Renkantis juos investicijos yra patikimos profesionaliems investicijų valdytojams, todėl žmogui nereikia pačiam rūpintis jų valdymu.
„Pavyzdžiui, II ir III pakopos pensijų fondai yra specializuotos ilgalaikio investavimo priemonės, leidžiančios sukaupti papildomų lėšų senatvei. Investicijos pensijų fonduose paprastai yra gerai diversifikuotos ir orientuotos į uždarbio ilguoju laikotarpiu maksimizavimą. Toks investavimas šiandien yra tapęs viena iš pagrindinių priemonių oriai senatvės pensijai užsitikrinti, o tuo pačiu yra būdas efektyviai įdarbinti savo lėšas. Kaupiantiems II pakopos pensijų fonduose yra taikomos gyvenimo ciklo strategijos, kurios leidžia subalansuoti rizikos ir investicinės grąžos lygį, atsižvelgiant į investuotojo amžių. Papildomai pensijai kaupti galima ir III pakopoje“, – pažymi dr. D. Kolmatsui.
Profesionalų valdomi fondai gali būti naudingi ne tik kaupiant senatvei, bet ir norint uždirbti iš savo santaupų, tuo pačiu jas saugant nuo infliacijos. Investiciniai fondai leidžia rinktis geriausiai kiekvieno asmeninius finansinius tikslus atitinkančias investavimo strategijas. Dar viena galimybė – investicinis gyvybės draudimas, kuriame apjungiama draudimo apsauga ir investavimas į pasirinktas investicines kryptis. Tokia priemonė leidžia ne tik įdarbinti pinigus, bet ir gali padėti apsaugoti šeimos narių finansinę gerovę nelaimės atveju.
Investicijos į akcijas – ne tik Volstrito vilkams
Dr. D. Kolmatsui teigimu, norintys patys aktyviau įsitraukti į savo investicijų valdymą visuomet gali įsigyti įmonių akcijų ar obligacijų. Toks investavimas reikalauja didesnių žinių, gilesnio domėjimosi ekonominėmis ir verslo naujienomis bei tendencijomis, tačiau protingai valdant savo investicinį portfelį ir jį diversifikavus taip pat gali duoti gerų rezultatų.
„Dažnam investicijos į akcijas pirmiausiai asocijuojasi su Volstritu ar Londono vertybinių popierių birža. Tačiau uždirbti galima ir investuojant į vietinių įmonių akcijas per Baltijos biržą. Pavyzdžiui, įsigyti Lietuvos įmonių akcijų, kurių vertė per pastaruosius metus augo ir dešimtimis procentų.** Tad siekiant investicinės grąžos nebūtina orientuotis tik į tarptautinių technologijų ar kitų visame pasaulyje žinomų kompanijų akcijas“, – sako dr. D. Kolmatsui.
Anot dr. D. Kolmatsui, investicijos į akcijas paprastai yra susijusios su didesnėmis rizikomis, o norintys daugiau stabilumo dažnai renkasi įmonių ar valstybių platinamas obligacijas. Tai yra skolos vertybiniai popieriai, už kuriuos gaunamos palūkanos. Dažnai jos yra fiksuotos ir žemos rizikos , todėl obligacijos puikiai tinka mažą toleranciją rizikai turintiems asmenims. Ekspertė pažymi, kad Šiaulių bankas tarpininkauja prekiaujant akcijomis ir obligacijomis tiek Lietuvos, tiek užsienio rinkose.
Svarbu tinkamai paskirstyti biudžetą
Pasirinkus sau labiausiai tinkančias investavimo priemones svarbu nuspręsti, kokią dalį lėšų tokiu būdu įdarbinti. dr. D. Kolmatsui teigimu, galvojant apie tai verta vadovautis 50/30/20 taisykle paremta biudžeto paskirstymo strategija. Pagal ją pusė mėnesio pajamų skiriama būtinosioms išlaidoms, tokioms kaip būsto paskolų įmokos ar kiti finansiniai įsipareigojimai, maistui ir pan. 30 proc. pajamų atidedama kintamosioms išlaidoms, kurių paprastai atsiranda kiekvieną mėnesį. Tai išlaidos įvairiems nereguliariems pirkiniams ar dovanoms.
„Likusį penktadalį pajamų rekomenduojama skirti taupymui ir investavimui. Šią dalį galima skelti perpus, vieną dešimtadalį pajamų nukreipiant į taupymą – pavyzdžiui, indėlių pagalba, o kitą įdarbinant per investicinius fondus, investicijas į akcijas ar obligacijas. Žinoma, gali būti ir taip, kad būtinosioms išlaidoms padengti šeimai pakanka mažiau nei pusės pajamų. Tuomet taupymui ir investavimui galima skirti didesnę dalį“, – teigia dr. D. Kolmatsui.
Anot Šiaulių banko atstovės, gerai pasvėrus rizikas ir pasirinkus tinkamą investavimo strategiją galima apsisaugoti nuo infliacijos poveikio, padidinti savo kapitalą ir užsitikrinti gerovę ilgesnėje perspektyvoje. Visuomet svarbu tinkamai paskirstyti savo lėšas ir nepamiršti, kad su santaupomis nedarant nieko jų vertė mažėja.
** Šaltinis: https://nasdaqbaltic.com/statistics/lt/shares
Svarbu: investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali ir didėti, ir mažėti, ankstesnės investicinės veiklos rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų. Klientas yra pats atsakingas už savo investavimo sprendimą ir prisiima su investavimu susijusią riziką. Investicinės krypties rizikos lygis priklauso nuo ją sudarančių finansinių priemonių rizikos lygio, todėl būtina susipažinti su išsamesne informacija apie finansinių priemonių ypatumus ir rizikos veiksnius. Prieš priimdami sprendimą investuoti, išanalizuokite pasirinkto produkto taisykles, taikomus mokesčius, įvertinkite produkto strategiją bei susijusias rizikas bei susipažinkite su kitais produkto dokumentais.
Pensijų fondus valdo Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonė UAB „SB Asset Management“. Sudaryta II pakopos pensijų kaupimo sutartis negalės būti nutraukta, išskyrus pirmą kartą sudarytą II pakopos pensijų kaupimo sutartį, kurią dalyvis turi teisę vienašališkai nutraukti per30 kalendorinių dienų nuo šios sutarties sudarymo, apie tai raštu pranešęs pensijų kaupimo bendrovei.
Investicinio gyvybės draudimo paslaugas teikia gyvybės draudimo UAB „SB draudimas“.
Visa išdėstyta informacija yra reklaminio pobūdžio, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas įsigyti ir (ar) kaupti lėšas Šiaulių banko grupės investiciniuose fonduose, pensijų fonduose ar sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartis, naudoti bet kokius finansinius produktus ar paslaugas, įskaitant Šiaulių banko grupės įmonių teikiamas paslaugas ir platinamus produktus. Daugiau informacijos galite rasti www.sb.lt.