Seimas pritarė GPM lengvatos trečiai pensijų pakopai bei investiciniam gyvybės draudimui naikinimui – ar verta nerimauti?

Seimui priėmus investicinės sąskaitos modelį siūlantį įstatymo projektą, nuspręsta nuo 2025 metų naikinti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą kaupiantiems trečios pakopos pensijų fonduose ir mokantiems gyvybės investicinio draudimo įmokas. Tiesa, šį projektą dar turi patvirtinti arba vetuoti prezidentas.

Kas keičiasi?

Vertindamas laukiančius pokyčius Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas atkreipia dėmesį, jog gyventojai dar turi galimybę lengvatą užsitikrinti dešimčiai metų.

„Kaupiantiems trečios pakopos pensijų fonduose ar mokantiems investicinio gyvybės draudimo įmokas valstybė taiko lengvatą – deklaruodami pajamas gyventojai gali kasmet susigrąžinti iki 300 eurų gyventojų pajamų mokesčio. Tai – valstybės taikoma paskata investuoti. Po priimto Seimo sprendimo šią lengvatą naikinti, nerimauti nereikėtų – sprendimas yra laipsniškas, o tai reiškia, jog visiems, kurie jau turi sudarę sutartis arba tiems, kurie jas sudarys iki 2024 metų gruodžio 31 dienos, lengvata galios iki pat 2035 metų. Tad norime atkreipti dėmesį, jog svarstantiems pradėti investuoti šiais būdais naudingiausia būtų tą pradėti dar iki metų pabaigos“, – sakė V. Rūkas.

Kokie pokyčiai nebuvo įgyvendinti?

„Vertinant priimtą sprendimą galima teigti, jog valstybė mažina paskatas piliečius atsakingai ruoštis savo finansinei gerovei senatvėje, nors dalį jų ir palieka. Šiaulių banko atliktas tyrimas atskleidė, jog šiuo metu Lietuvoje iš „Sodros“ mokamos pensijos senatvėje pragyventi vis dar tikisi net 60 proc. šalies gyventojų. Tačiau skaičiavimai rodo, jog rekomenduojamų pasiekti 70 – 80 proc. buvusių pajamų tokiu būdu pasiekti neįmanoma – šiuo metu valstybės mokama pensija gali užtikrinti tik kiek daugiau nei 40 proc. buvusių pajamų. Todėl svarbu, jog po pakeitimų trečiosios pakopos fondai, kurie gali padėti užsitikrinti orią senatvę, lieka svarbia būsimos gerovės dalimi – trečiosios pakopos pensijų fondų veiklos įstatymas, reglamentuojantis saugią ir atsakingą fondų veiklą, lieka. Taip pat lieka galioti kapitalo prieaugio mokesčio lengvata sulaukus pensinio amžiaus“, – dėmesį atkreipia V. Rūkas.

Seimo priimta pataisa lengvatą panaikins gyventojams, kurie sprendimą kaupti trečios pakopos pensijų fonduose ar apsidrausti investiciniu gyvybės draudimu  priims po pataisos įsigaliojimo, t. y. nuo 2025 metų sausio 1 dienos. Kalbėdamas apie galimai kylantį nerimą jau besinaudojantiems šiais įrankiais, ekspertas pabrėžia, jog šiai gyventojų daliai nerimauti neverta.

„Gyventojams, kurie jau yra pasirašę sutartis, jokių papildomų veiksmų atlikti nereikia. Itin svarbus veiksmas siekiant finansinės gerovės senatvėje jau atliktas, o naujų priežasčių stabdyti ar nutraukti kaupimą neatsirado, todėl bent dešimtmetį, iki 2035 metų, kaupiantiems ir gyvybės draudimo įmokas mokantiems gyventojams valstybės taikoma lengvata išlieka. O tokio sprendimo dar nepriėmę gyventojai vis dar turi puikią galimybę užsitikrinti lengvatą sutartį pasirašydami iki šių metų pabaigos“, – dėmesį atkreipia Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ atstovas.

Ekspertas pabrėžia, jog nerimauti nereikėtų ir kaupiantiems trečiojoje pensijų pakopoje drauge su darbdaviu – priimtas sprendimas konkrečių, išskirtinių pokyčių būtent šiai daliai gyventojų nenumato. Be to, lieka galioti valstybės taikomos mokestinės lengvatos darbdaviui – įmokos neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu, valstybinio socialinio draudimo įmokomis, darbdavio mokamos įmokos darbuotojo naudai į pensijų fondą yra priskiriamos leidžiamiems atskaitymams, kurie mažina apmokestinamąsias pajamas (kai įmokų suma apskaičiuojama ir neviršija 25 proc. per mokestinį laikotarpį kiekvienam iš įmonės darbuotojų apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų).

Kaupti pensijai gali būti per vėlu

Vis tik, atkreipti dėmesį į pensijų kaupimo pradžią svarbu ne tik dėl galimybės išsaugoti gyventojų pajamų mokesčio lengvatą.

„Geriau vėliau nei niekada, bet papildomai kaupti pensijai gali būti per vėlu. Sukauptai sumai įtaką daro tik du veiksniai – investicijų grąža ir įmokos. Net jei investicijų grąža atitiks keliamus lūkesčius, gali likti tiesiog per mažai laiko atlikti pakankamai įmokų, siekiant sukaupti reikšmingą finansinę apsaugą senatvėje. Kuo anksčiau pradedama rūpintis investavimu, tuo reikšmingesnis sudėtinių palūkanų efektas. Dauguma taupymo ir investavimo priemonių yra tinkamos, o trečiosios pakopos pensijų fondai per 20 metų laikotarpį jau įrodė savo patikimumą ir naudą būdami svarbia pensijų sistemos dalimi“, – sako V. Rūkas.

Trečiosios pakopos pensijų fondų kuriama vertė

Svarstantiems ir nepriimantiems sprendimo kaupti trečioje pensijų pakopoje, anot eksperto, reikėtų įsivertinti visas rizikas ir galimą gauti naudą.

„Pensijų fondų veikla Lietuvoje skaičiuoja jau dvi dešimtis metų, yra išgyvenusi daugybę pokyčių ir reformų, susidūrusi su 2008 metų ekonomine krize, COVID pandemija, karu Lietuvos kaimynystėje ir net dviem infliacijos šokais 2008 ir 2022 metais, kai šalyje metinė infliacija viršijo dviženklį procentą. Nepaisant visko, pensijų fondų veikla nesustojo, o svarbiausias darbas buvo atliekamas – pelningai įdarbinamos žmonių lėšos. Pavyzdžiui, 2024 metų pirmojo ketvirčio Lietuvos banko duomenimis, ilgalaikė vidutinė visų trečiosios pakopos pensijų fondų grąža, atskaičius mokesčius, per 5 kaupimo metus 1 investuoto euro vertę pakėlė iki 1,48 euro, per 10 metų iki 1,86 euro, per 15 metų – iki 2,89 euro. „SB Asset Management“ valdomi III pakopos pensijų fondai demonstravo geresnius nei vidutiniai rezultatus“, – pasakojo V. Rūkas.

Lietuvos Banko 2024 I ketv. duomenimis ilgalaikė vidutinė akcijų III pakopos pensijų fondų, kuriuose kaupia dauguma gyventojų, grąža atskaičius mokesčius buvo reikšminga ir atitinkanti lūkesčius:

* Apskaitos vieneto vertės pokytis. Juo atsižvelgiama į visus atskaitymus nuo turto, tačiau neatsižvelgiama į atskaitymus į nuo įmokų, jei tokie yra taikomi

Ilgalaikė vidutinė visų III pakopos pensijų fondų grąža atskaičius mokesčius (Lietuvos Bankas, 2024 I ketv.):

* Apskaitos vieneto vertės pokytis. Juo atsižvelgiama į visus atskaitymus nuo turto, tačiau neatsižvelgiama į atskaitymus į nuo įmokų, jei tokie yra taikomi


Šiuo metu Šiaulių banko grupės įmonės „SB Asset Management“ valdomuose INVL pensijų fonduose – jau daugiau kaip 1,2 milijardų eurų. Bendrovė yra nuosekliai viena didžiausią grąžą pensijų fondų dalyviams ilguoju laikotarpiu generuojančių valdytojų ir didžiausia pagal valdoma III pakopos pensijų fondų turtą*.

*Šaltinis: https://www.lb.lt/lt/pf-veiklos-rodikliai#ex-1-1

Kaupiant pensijų fonduose yra prisiimama investavimo rizika. Pensijų kaupimo bendrovė negarantuoja pensijų fondų pelningumo. Pensijų fondo vieneto vertė gali ir kilti, ir kristi. Jūs galite atgauti mažiau nei investavote. Pensijų fondo praeities investicijų valdymo rezultatai negarantuoja tokių pačių rezultatų ir pelningumo ateityje. Praėjusio laikotarpio rezultatai nėra patikimas būsimų rezultatų rodiklis.

Rekomenduojame atsakingai ir kruopščiai pasirinkti pensijų fondą, atkreipti dėmesį į su investicijomis susijusias patiriamas rizikas, taikomus atskaitymus bei atidžiai perskaityti pensijų fondo taisykles, kurios yra neatsiejama pensijų kaupimo sutarties dalis. Visa išdėstyta informacija yra reklaminio pobūdžio, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas kaupti lėšas „SB Asset Management“ valdomuose pensijų fonduose. Pateikiama informacija negali būti jokio vėliau sudaryto sandorio pagrindas. Nors šios reklaminio pobūdžio informacijos turinys yra pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, „SB Asset Management“ ir AB Šiaulių bankas nėra atsakingi už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija.