Seimas pritarė investicinės sąskaitos modelio įvedimui – ką dar turime padaryti, kad jis suveiktų?

Nuo 2016 metų Šiaulių banko įgyvendinamas gyventojų investavimo, taupymo ir kaupimo pensijai įpročių tyrimas atskleidžia, kad nors per pastaruosius devynerius metus investuojančių skaičius Lietuvoje išaugo 13 proc., šiuo metu šalyje investuoja vidutiniškai vienas iš keturių lietuvių. Siekiant skatinti mažmeninių investuotojų skaičiaus augimą Lietuvoje antradienį Seimas priėmė sprendimą dėl investicinės sąskaitos įteisinimo, kuris turėtų įsigalioti jau nuo 2025 metų pradžios. Šį projektą dar turi patvirtinti arba vetuoti prezidentas.

Pokyčiai labiausiai palies jau investuojančius

Šiaulių banko finansų rinkų departamento vadovė Eglė Džiugytė pabrėžia, jog šis sprendimas yra investavimo sistemos papildymas, kuris nebūtinai skatins investuoti, tačiau suveikus, gali būti naudingas tiek gyventojams, tiek ir Lietuvos ekonomikai.

„Atlikta apklausa atskleidžia, jog lietuviai vis dar nėra aktyvūs investuotojai, kai, pavyzdžiui, netoliese esančioje Estijoje pastebimas nemažas mažmeninių investuotojų aktyvumas. Todėl tai, kad sprendimai yra priimami ir siekiama situaciją keisti – džiugina. Tačiau šį pakeitimą reikėtų laikyti ne investavimo revoliucija, o labiau ilgai laukta investavimo sistemos higiena. Ar jis paskatins žmones investuoti – klausimas, tačiau taip, jis tikrai supaprastins investavimo procesą, ypač tiems, kurie jau investuoja.

Didžiausia šios pataisos vertė – nuo projekto įsigaliojimo gyventojai pajamų mokestį mokės tik nuo išsiimamo investicinio prieaugio pardavus priemones ir deklaruojant pajamas tada, kai nuspręs jį išsiimti, o investuojama suma nebus ribojama. Iki šiol už pasiektą investicinį prieaugį pajamų mokestį privaloma buvo mokėti kasmet, deklaruojant pajamas. Tai reiškia, jog mažmeninis investuotojas bus skatinamas reinvestuoti uždirbtą pelną, kadangi mokesčiai bus mokami tik nuo sumos, kurią jis pasirinks išsiimti kaip pelną ir jos neplanuos reinvestuoti. Todėl galima tikėtis, kad sąskaitose laikomas sumas, kurių, anot Lietuvos banko, šiuo metu iš viso yra per 22 mlrd. eurų, žmonės rinksis įveiklinti investuojant, o tai būtų didelė nauda ir valstybei“, – sakė E. Džiugytė.

Įsigaliojus pataisoms gyventojai bus kviečiami deklaruoti investicines sąskaitas, o jomis galės tapti bet kurios turimos banko sąskaitos.

„Kuriama sistema turėtų motyvuoti savo paprastumu – viskas, ką pradėti investuoti norinčiam žmogui reikės padaryti, tai deklaruoti mokesčių administratoriui investicinę sąskaitą, o jų skaičius bus neribojamas. Tai reiškia, jog kiekviena šiuo metu turima banko sąskaita galės būti deklaruojama kaip investicinė, tačiau joje turimos lėšos turės būti naudojamos tik investavimui į finansinius produktus. Svarbu paminėti, jog investuoti bus leidžiama ir iš jau turimų sąskaitų, skirtų prekybai finansinėmis priemonėmis. Vis tik manau, kad įgyvendinamas pokytis labiausiai ir palies būtent tuos, kurie jau dalyvauja investavime ir galės išvengti deklaravimo kasmet. Lietuvoje turime tokių investuotojų, kurie investavimu užsiima kasdien, tad pabandykite įsivaizduoti, ką reiškia kasmet deklaruoti tūkstančius investicinių veiksmų“, – pabrėžė Šiaulių banko atstovė.

Pagrindinės modelio vertės

Kalbėdama apie naująjį investicinės sąskaitos modelį ir jo kuriamą vertę, E. Džiugytė taip pat išskiria ir su pokyčiu atsirasiančias naujoves, kurios iki šiol mažmeniniams investuotojams nebuvo prieinamos.

„Kas tikrai atrodo labai patogu, tai, kad bus galima turėti ne vieną investicinę sąskaitą. Ne vienas žmogus turi sąskaitą keliuose bankuose ir jas visas galės nurodyti kaip investicines ir jose laikyti savo lėšas. Didelis išskirtinumas yra ir tai, kad pataisoms įsigaliojus šios sąskaitos galės būti registruotos nebūtinai Lietuvoje. Na, ir, žinoma, labai svarbu, kad mokesčiai bus mokami tik nuo viršytos sumos arba kitaip – investicinio prieaugio iš visų sąskaitų bendrai. Tai reiškia, jog jei pelną paliksite toje sąskaitoje, mokesčiai nebus taikomi, todėl tai skatins pinigus reinvestuoti ir iš naujo įdarbinti“, – naujosios pataisos naudas vertino ekspertė.

Ką daryti, kad modelis suveiktų

Šiaulių banko atlikta apklausa atskleidžia, jog dažniausiu investavimo įrankiu tarp investuojančių respondentų išlieka pensijų fondai – į juos investuoja 55 proc. investuojančių šalies gyventojų. Indėlius paminėjo 35 proc. apklaustųjų, į investicinius fondus investuoja 23 proc. Toliau rikiuojasi kaupiamasis gyvybės draudimas ir investicinis gyvybės draudimas – po 21 proc. 19 proc. nurodė nekilnojamąjį turtą kaip pasirinktą investicijų įrankį.

Vertindama apklausos rezultatus ir artėjančius pokyčius, ekspertė išskyrė, jog bet koks investavimo būdas yra tinkamas, tačiau gyventojams tikrai yra kur pasitempti gerinant savo finansinio raštingumo žinias ir jas pritaikant  savo finansų valdyme. 

„Ar šis pokytis suveiks taip, kaip tikimasi, labai priklauso nuo to, kiek jau nuo šiandien edukuosime žmones apie investavimo svarbą. Renkantis, kada geriau pinigus laikyti, kaip mėgstama sakyti, kojinėje, atsakymas labai paprastas – niekada tai nėra geriau. Pinigai turi uždirbti pinigus, todėl bet koks pasirinktas investavimo būdas yra geriau nei kaupti pinigus sąskaitoje. Kiekvienas sąskaitoje gulintis ir nedirbantis pinigas dėl infliacijos netenka dalies savo vertės. Renkantis, kur investuoti, geriau jau pasirinkti pakankamai saugius įrankius, kaip, tarkime, indėlius, ir tai bus geriau nei laukti, kol sąskaitoje esantys pinigai nuvertės. Galime rinktis obligacijas, akcijas, kitus instrumentus. Kiekvienas turi įsivertinti galimybes pagal savo rizikos tolerancijos lygį“, – teigė E. Džiugytė.

Naujoji pataisa, jei ją patvirtins prezidentas, nuo 2025 metų gyventojams pakeis gyventojų pajamų mokesčio skaičiavimo logiką, kai pajamos gaunamos iš viešai platinamų akcijų, obligacijų, pinigų rinkos priemonių prekybos, taip pat iš tam tikrų išvestinių finansinių priemonių, bei iš sutelktinio finansavimo ir tarpusavio skolinimo platformų platinamų priemonių ir iš Lietuvos ir užsienio valstybių vyriausybių taupymo lakštų.

„Vertinant situaciją Lietuvoje, pastebime, jog jaunesni žmonės investuoja vis dažniau, tačiau jie renkasi aukštesnės rizikos instrumentus. Jeigu imtume vyresnių žmonių auditoriją, 50 metų ir vyresni, jie taip pat investuoja vis dažniau, bet tam jau dažniau renkasi valstybių ir įmonių obligacijas. Tačiau čia turime tokią atskirtį – ta dalis žmonių tarp 30 ir 50 metų labai dažnai renkasi neinvestuoti visai. Todėl siekiant, jog pokyčiai suveiktų, išskirtinai didelę dalį dėmesio turime skirti būtent šiai grupei žmonių, nuolat priminti, kodėl svarbu investuoti, nes jie yra pavyzdys tiek augančiai kartai, tiek ir kartai, kuri juos augino“, – pabrėžia Šiaulių banko atstovė.