Šiaulių banko tyrimas: lietuvių taupymo tikslai pasikeitė – pirmiausia automobiliai, o ne pensija

Šiais metais Šiaulių banko užsakymu „Spinter Research“ atliktas tyrimas parodė, kad nors investuoja vos 1 iš 4 Lietuvos gyventojų, žmonių investavimo įpročiai per pastaruosius pora metų stipriai keitėsi. Anksčiau lietuviai dažniausiai taupydavo pensijai, o besikeičianti ekonominė situacija ir infliacija, išmokė juos taupyti trumpalaikiams tikslams – automobiliui, būstui ar prabangesniam pirkiniui. Vis tik, ekspertai pastebi, kad užmiršti ilgalaikių investavimo tikslų taip pat nederėtų, nes pensinis amžius, deja, ateina nelaukiamas.   

Tyrimo metu, iš viso buvo apklausta daugiau kaip 1000 respondentų. Reprezentatyvi apklausa parodė, kad vos 26 proc. respondentų investuoja, o kone pusė investuojančiųjų  (44 proc.) tam skiria nuo 51 iki 200 eurų per mėnesį.  Nuo 2016 m. šį tyrimą atliekantis Šiaulių bankas pastebi, kad prieš 8 metus reguliariai investuojančiųjų buvo vos 16 proc. 

Investavimo poreikiai skiriasi 

„Pastaraisiais metais stebime ryškius pokyčius investavimo ir taupymo srityje – atsiranda vis daugiau investuoti linkusių žmonių, kurie ima taikyti įvairesnes strategijas. Vis didesnė dalis domisi ne tik ilgalaikėmis investicijomis į pensijų fondus, bet ir trumpalaikio investavimo galimybėmis. Tai lemia skirtingi tikslai – vieni nori sukaupti didesniam pirkiniui, prabangai, būsto remontui ar pradiniam įnašui, kiti nori gauti didesnę investicinę grąžą“, – teigia Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovė dr. Dalia Kolmatsui.   

„Natūralu, kad sudėtinga ekonominė aplinka, karas ir infliacija, skatina žmones atsidėti lėšų nenumatytoms išlaidoms, todėl indėlių kaip investavimo priemonės populiarumas vėl ženkliai pašoko, tačiau lygiagrečiai augo ir investuojančių į vertybinius popierius, obligacijas ar akcijas“, – pastebi D. Kolmatsui. Jos teigimu, pragyvenimo lygis auga, žmonės uždirba daugiau, atsiranda daugiau laisvų pinigų, todėl gyventojai ir ieško alternatyvių investavimo būdų.   

Štai 2021 m. indėlius kaip investavimo būdą, rinkosi 30 proc. apklaustųjų, o šįmet tokių jau buvo 35 proc. Palyginimui 2021 m. į vertybinius popierius investavo vos 7 proc. apklaustųjų, 2024 m. tokių buvo jau 16 proc. Šiaulių banko ekspertė atkreipia dėmesį, kad per keletą metų didėjo ir gyventojų finansinis raštingumas – žmonės pažino ir išmoko investuoti į didesnę finansinių priemonių įvairovę, taigi švietimas atliko savo gerą darbą.  

Kodėl lietuviai investuoja? 

Tyrimas parodė, kad didžioji dalis investuotojų (58 proc.) šiandien tikisi iš investavimo uždirbti papildomų pajamų greta pagrindinio uždarbio. Prieš metus tokių buvo 51 proc. Palyginimui – pagrindiniu investavimo tikslu laikančių kaupimą pensijai sumažėjo nuo 56 proc. iki 47 proc. Būsto įsigijimui taupančiųjų sumažėjo paklaidos ribose – nuo 22 proc. iki 21 proc.  

„Apie penktadalis žmonių investuoja ir taupo būstui, ir tai yra natūralu, nes daugeliui gyventojų nekilnojamasis turtas yra didžiausias, o neretai – ir vienintelis, tokio tipo pirkinys gyvenime. Juo labiau, kad nekilnojamojo turto kainos auga, kitus vilioja ir galimybė uždirbti iš nekilnojamojo turto nuomos, jei jau turi gyvenamąjį būstą“, – teigia D. Kolmatsui.  

Vis tik, jos teigimu, investavimu susidomėję gyventojai pastebi, kad šiandien investicijų grąža vertybinių popierių rinkoje gali siekti ir 8 – 10 proc. per metus, o nekilnojamojo turto nuoma suteikia vos 6 – 8 proc. metinės grąžos. Be to, nekilnojamojo turto kainos nėra stabilios, reikia įskaičiuoti ir turto priežiūros, susidėvėjimo ir administracines sąnaudas.  

„Taigi, įvertinus įvairias sąlygas ir aplinkybes, galime pamatyti, kad investavimas į nekilnojamąjį turtą turi pliusų ir minusų. Kartais lėšų nukreipimas į investicinį gyvybės draudimą, obligacijų, akcijų ar investicinį fondą gali garantuoti stabilesnę grąžą, juolab kad pradinės investicijos yra palyginti mažos“, – sako D. Kolmatsui. Tik, anot Šiaulių banko ekspertės, investuoti svarbu reguliariai, nes taip galima sumažinti rizikas, kylančias dėl rinkų svyravimų.  

Kas paskatintų žmones investuoti? 

Pasak D. Kolmatsui, analizuojant duomenis, kodėl žmonės nesiryžta investuoti, taip pat galime pamatyti poreikių ir motyvacijos pokyčius. Štai 37 proc. tarp tų, kurie investuoti dar nepradėjo, teigia, kad tai daryti juos paskatintų garantuota investicijų grąža. Prieš metus tokių buvo tik 33 proc. 

„Šis rodiklis nuosekliai auga nuo pat 2016 m. ir tai rodo apie vis didėjantį žmonių norą apsaugoti savo turtą, stabilumo ir pasitikėjimo poreikį. Akivaizdus ir didėjantis žmonių finansinis išprusimas, kuris taip pat labai svarbus investuojant“, – teigia D. Kolmatsui.   

2024 m. net 34 proc. neinvestuojančių teigė, kad pradėti investuoti juos paskatintų įgytos žinios apie finansų rinkas, 2023 m. tokių buvo 32 proc., o 2017 m. vos 23 proc. Beveik 18 proc. respondentų šiemet nurodė, kad investuoti juos paskatintų didesnė investicijų grąža. Tiesa, nors šis rodiklis ir nerodo augimo, tačiau D. Kolmatsui pastebi, kad čia slypi ir rizika – tarp tokių žmonių yra ir azartiškesni, labiau į rizikingas investavimo priemones, pavyzdžiui, kriptovaliutas, linkę investuoti žmonės. 

„Reikia nepamiršti, kad trumpalaikiai tikslai ir noras greitai praturtėti gali nuvesti ir į nuostolius, taigi visų pirma vertėtų pasitarti su specialistais, o taip pat gerai išanalizuoti priemonę, į kurią norima investuoti“, – pataria D. Kolmatsui. Taip pat ji ragina, neskubėti, neslėpti savo investicinių planų nuo artimųjų ir šeimos narių, kad nebūtų pakenkta šeimos finansinei gerovei. 

Svarbu – balansas 

Dabartinėje ekonominėje situacijoje ekonomistai įžvelgia ir daugiau pavojų – augančios išlaidos ir trumpalaikės investicijos gali trukdyti žmonėms pasiruošti ateičiai. Todėl, D. Kolmatsui teigimu, svarbu išlaikyti pusiausvyrą ir nepamiršti ilgalaikių finansinių tikslų, nes pensija ateina nelaukiama.  

„Atsargus ir subalansuotas požiūris, kuriame vietą rastų ir trumpalaikiai, ir ilgalaikiai tikslai, yra geriausias būdas užtikrinti finansinį stabilumą. Infliacija, šildymo sezonas, artėjančios šventės, kylančios kasdienės išlaidos gali smarkiai apkarpyti mūsų taupymą. Pridėjus trumpalaikes investicijas atsiranda galimybė, kad žmogui pritrūks lėšų atsidėti pensijai, kas gali lemti blogesnę gyvenimo kokybę ateityje“, – teigia D. Kolmatsui. 

Todėl ji pataria žmonėms aiškiai suskaidyti savo investicijų portfelį – po trečdalį investuojamų lėšų padalinti pensijai, trumpalaikiams ir ilgalaikiams tikslams. Pavyzdžiui, lėšos ateičiai gali būti nukreipiamos į pensijų fondą ar investicinį gyvybės draudimą, lėšos trumpalaikiams tikslams – indėlius ar obligacijų fondus, o ilgalaikiams tikslams – į pasirinktas akcijas, obligacijas ar sudėtingesnius finansinius instrumentus.  

„Pagrindinis principas būtų nelaikyti visų pinigų vienoje kojinėje, o išskaidyti jas atsižvelgiant į poreikius bei tikslus. Taip mes suvaldysime rizikas ir nepritrūksime lėšų, kurių gali reikėti atėjus ne tik senatvei, bet ir užklupus ligai ar netikėtam būsto remontui, užliejus kaimynui“, – sako D. Kolmatsui.  Jos teigimu, kol kas tik 15 proc. gyventojų prisipažįsta, kad investuoti juos paskatintų tikslo turėjimas, taigi finansinių tikslų nusistatymas galėtų būti ir viena temų, kurias galėtų aptarti šeima žiemos vakarą begerdama arbatą.  

Svarbu:investicijų grąža yra susijusi su rizika, jų vertė gali ir didėti, ir mažėti, ankstesnės investicinės veiklos rezultatai negarantuoja būsimų rezultatų. Klientas yra pats atsakingas už savo investavimo sprendimą ir prisiima su investavimu susijusią riziką. Investicinės krypties rizikos lygis priklauso nuo ją sudarančių finansinių priemonių rizikos lygio, todėl būtina susipažinti su išsamesne informacija apie finansinių priemonių ypatumus ir rizikos veiksnius. Prieš priimdami sprendimą investuoti, išanalizuokite pasirinkto produkto taisykles, taikomus mokesčius, įvertinkite produkto strategiją bei susijusias rizikas bei susipažinkite su kitais produkto dokumentais.  

Visa išdėstyta informacija yra reklaminio pobūdžio, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas įsigyti ir (ar) kaupti lėšas Šiaulių banko grupės investiciniuose fonduose, pensijų fonduose ar sudaryti investicinio gyvybės draudimo sutartis, naudoti bet kokius finansinius produktus ar paslaugas, įskaitant Šiaulių banko grupės įmonių teikiamas paslaugas ir platinamus produktus. Daugiau informacijos apie Šiaulių banko produktus galite rasti www.sb.lt.