Vardą keisti planuojantis Šiaulių bankas perspėja apie galimą sukčių suaktyvėjimą

Siekdamas užbėgti nusikaltėliams už akių Šiaulių bankas perspėja savo klientus dėl galimų bandymų pasinaudoti planuojamu banko vardo ir prekės ženklo keitimu. Banko atstovai ragina gyventojus išlikti budrius, niekam nesuteikti prisijungimų prie savo e. bankininkystės ir nespausti įtartinų nuorodų.

Sukčiai siekia išnaudoti aktualijas

Anot Šiaulių banko privačių klientų paslaugų vadovės dr. Dalios Kolmatsui, siekdami išvilioti gyventojų pinigus sukčiai dažnai prisidengia visuomenėje gerai žinomais prekės ženklais ar įstaigomis, o taip pat savo nešvariems tikslams stengiasi išnaudoti įvairias aktualijas, naujienas ar pokyčius. Norint apsaugoti savo santaupas gyventojams svarbu išmokti atpažinti grėsmes.

„Po paskelbimo apie planuojamą Šiaulių banko vardo keitimą į „Artea“ sukčiai gali sugalvoti tuo pasinaudoti. Pavienius bandymus išnaudoti situaciją fiksavome jau pirmosiomis dienomis po žinios apie banko vardo keitimą paskelbimo. Džiugu, kad klientai ant sukčių kabliuko neužkibo, o atvejų nebuvo daug, tačiau jie puikiai iliustruoja nusikaltėlių siekius, darbo metodus ir būtinybę išlikti atidiems“, – sako D. Kolmatsui.

Bandoma pasinaudoti gyventojų patiklumu

Anot ekspertės, šiandien labiausiai paplitusios vadinamosios fišingo (angl. phishing) atakos, kai potencialioms aukoms įvairių įmonių ir organizacijų vardu yra siunčiami suklastoti e. laiškai ar SMS žinutės, skelbiamos melagingos reklamos socialiniuose tinkluose. Dažniausiai tokiuose laiškuose, žinutėse ar reklamose raginama paspausti tam tikrą nuorodą ir suklastotoje svetainėje suvesti savo e. bankininkystės prisijungimo ar banko kortelės duomenis.

„Pavyzdžiui, neva iš banko gautame laiške gali būti prašoma atnaujinti savo bankininkystės prisijungimo duomenis, perspėjama apie neva pažeistą saugumą ir būtinybę reaguoti pakeičiant tam tikrus nustatymus ar net prašoma perkelti pinigus į naujas sąskaitas. Gyventojai taip pat neretai viliojami dideliais laimėjimais ar prizais už tam tikrus veiksmus – pavyzdžiui, internete atliktas apklausas. Visiems šiems metodams ir žinutėms yra bendras raginimas paspausti nuorodą ir suvesti duomenis suklastotoje svetainėje“, – perspėja D. Kolmatsui.

Bankas prisijungimo nuorodų klientams nesiunčia

Ekspertės teigimu, gyventojai taip pat gali būti raginami atsisiųsti neva atnaujintą banko programėlę, kuri iš tiesų yra kenkėjiška programinė įranga, apsilankyti tariamai naujoje banko svetainėje. Taip pat galima sulaukti ir sukčių skambučių, todėl svarbu nepasiduoti jų manipuliacijoms ir neatskleisti savo duomenų.

„Gyventojams reikėtų atminti, kad Šiaulių bankas ir jo darbuotojai niekada neprašo klientų pateikti savo e. bankininkystės prisijungimo kodų nei telefonu, nei siunčiamais e. laiškais ar juo labiau neragina atlikti jokių bankinių pavedimų. Spausti internetu iš nežinomų siuntėjų gautas nuorodas visuomet yra rizikinga, todėl norint prisijungti prie savo e. bankininkystės geriausia tai daryti pačiam surinkus adresą naršyklės lange“, – pataria D. Kolmatsui.

Klastotes gali išduoti tam tikri ženklai

Apgaulingus laiškus ar suklastotus internetinius puslapius, anot ekspertės, gali padėti identifikuoti tam tikri požymiai. Pavyzdžiui, internetinio puslapio domenas gali būti panašus į realios įstaigos, kuria apsimetama, tačiau turėti tam tikrų papildomų prierašų ar simbolių. Įtartinai gali atrodyti ir suklastoto e. laiško siuntėjo adresas. Apgaulę iš karto turėtų išduoti tariamai oficialių įstaigų laiškai, siunčiami iš populiarių e. pašto platformų. Bankai, valstybinės įstaigos ar didelės įmonės paprastai nesiunčia e. laiškų iš adresų, kurie baigiasi @gmail.com, @yahoo.com ar @hotmail.com.

„Taip pat reikėtų atkreipti dėmesį į gautų laiškų ar reklamų turinį. Klastotėse naudojama kalba neretai yra nesklandi, primena automatinį vertimą ar dirbtinio intelekto sugeneruotą tekstą. Į akis gali kristi ir nekokybiški vizualiniai bei dizaino sprendimai, kuriuos nusikaltėliai siekia nukopijuoti, tačiau dažnai tam neįdeda daug pastangų – nors, žinoma, būna ir išimčių bei labai įtikinamų klastočių. Galiausiai, visuomet reikėtų atminti, kad pernelyg gerai skambantys pasiūlymai ar už nedideles pastangas žadami garantuoti dideli laimėjimai, negali būti tikri. Todėl svarbu jais nesusivilioti“, – sako D. Kolmatsui.

Kilus tam tikrų įtarimų, kad gali būti naudojamasi Šiaulių banko ar „Artea“ vardais, D. Kolmatsui ragina gyventojus susisiekti banko internetiniame puslapyje www.sb.lt nurodytais kontaktais.

„Sukčiavimų prevencijai ir gyventojų atsparumo didinimui dedame išties daug pastangų, siekiame informuoti savo klientus apie galimas apgaules dar iki joms paplintant, taikome pažangius technologinius sprendimus rizikoms sumažinti. Visgi gyventojams labai svarbu ir patiems rūpintis savo turto saugumu, domėtis kibernetiniu saugumu bei ugdyti apsisaugoti leidžiančius įpročius. Visuomet yra geriau per didelis įtarumas nei patiklumas“, – įsitikinusi D. Kolmatsui.