ECB apkarpė bazines palūkanų normas: ką tai reiškia įmonėms ir gyventojams?

Valdančiosios tarybos posėdyje Europos centrinis bankas (ECB) finansų rinkų dalyviams staigmenų nepateikė. Kaip ir buvo tikėtasi, bazinės palūkanų normos buvo nurėžtos 25 baziniais punktais iki 3,75 proc. Šio sprendimo finansų rinkų dalyviai laukė jau kurį laiką. Jis reiškia, kad sudėtinga ir išbandymų kupina rekordiškai aukštų palūkanų normų atkarpa įveikta. Laukia gerokai malonesnė kelionė į palūkanų normų pakalnę.

Kirpdamas palūkanų normas ECB skelbia pergalę – 2022 m. įsiplieskusi infliacijos banga suvaldyta ir jos liekamųjų reiškinių grėsmės euro zonoje yra atslūgusios. Tiesa, centrinio banko atstovų retorika išlieka atsargi: tolesnės infliacijos tendencijos ir toliau bus atidžiai stebimos ir atsiradus naujų netikėtų infliacijos židinių bus reaguojama atidedant ar net vėl pakeliant palūkanų normas.

Ir iš tikrųjų, nors kainų augimas euro zonoje palaipsniui išsikvėpė, ECB stebimos metinės infliacijos kreivė vis dar nerimsta. Balandį siekusi 2,4 proc. metinė infliacija gegužę, išankstiniais duomenimis, vėl šiek tiek nutolo nuo ECB siekiamo 2 proc. tikslo ir sudarė 2,6 proc. Padidėjo ir bazinės metinės infliacijos (neįskaičiuojant maisto ir energetikos nešėjų kainų) rodiklis. Daugiausia nerimo centrinių bankų specialistams kelia paslaugų infliacija, kuri gegužę viršijo 4 proc.

Šį džiną ECB ekspertams atgal į butelį įprašyti sekasi sunkiau, būtent ši vartotojų kainų indekso kategorija kelia daugiausia nerimo, nes ji pasižymi didžiausiu lipnumu ir algų-infliacijos spiralės efektais. Infliaciniai procesai veikia darbo rinkos dalyvių lūkesčius ir suaktyvina persiderėjimo dėl atlyginimų procesus, o darbo sąnaudų augimas reikšmingai veikia paslaugų kainas.

Taigi, nemažai intrigos palieka tolesnė Europos centrinio banko elgsena – kiek bus sprendimų karpyti palūkanų normas, kokiais žingsniais ECB švelnins palūkanų normų spaudimą ir kokiame lygyje galiausiai nusistovės palūkanų normos. Atsakymus į šiuos klausimus diktuos makroekonominės aplinkybės ir tolesnė infliacijos dinamika bei valiutos kurso reakcija į pinigų politikos sprendimus. Šiuo metu finansų rinkų dalyviai tikisi, kad ECB dar du kartus – rugsėjį ir gruodį apkarpys palūkanų normas, nors ateities sandorių kreivės atskleidžia kuklesnį optimizmą ir rodo, kad metų pabaigoje jos nusistovės ties 3,4 proc.

Ką šis ECB sprendimas reiškia finansų dalyviams, įmonėms ir gyventojams? Pirmiausia, apkarpytos palūkanų normos – tai geros naujienos ekonomikos dalyviams. Prasidėjo palūkanų normų mažinimo atkarpa, kai įmonės ir gyventojai galės skolintis pigiau. Tai teigiamai paveiks jų lūkesčius ir ilgainiui darys įtaką drąsesnei elgsenai ir investiciniams sprendimams. Pingant kredito ištekliams, palaipsniui atsigaus vartojimo apetitas, investicijų ir eksporto rinkų paklausa. Ilgainiui tai kilstels euro zonos ekonomikos pulsą.

Kita vertus, pirmasis palūkanų normų apkarpymas – signalas ir santaupų turintiems ekonomikos dalyviams. Į ECB sprendimus reaguoja plataus spektro finansinių priemonių palūkanų normos, o tai reiškia, kad aukštų taupymo finansinių produktų palūkanų normų langas taipogi ima prisiverti.