Lorem ipsum dolor sit amet, consectetur adipiscing elit, sed do eiusmod tempor incididunt ut labore et dolore magna aliqua. Ut enim ad minim veniam, quis nostrud exercitation ullamco laboris nisi ut aliquip ex ea commodo consequat. Duis aute irure dolor in reprehenderit in voluptate velit esse cillum dolore eu fugiat nulla pariatur. Excepteur sint occaecat cupidatat non proident, sunt in culpa qui officia deserunt mollit anim id est laborum.

Uždaryti
E-gyvybė Naujoji „SB draudimas“ savitarna Skirta „SB draudimas“ klientams, sudariusiems draudimo sutartis nuo 2023‑12‑01, ir buvusiems INVL Life klientams, kurių sutartys buvo perkeltos į „SB draudimas“. PRISIJUNGTI
Atsisiųskite „SB draudimas“ mobiliąją programėlę
„SB draudimas“ savitarna Senoji „SB draudimas“ savitarna Skirta „SB draudimas“ klientams, sudariusiems draudimo sutartis iki 2023‑11‑30. PRISIJUNGTI
Turto valdymo portalas Turto valdymo paslaugos savitarna Skirta klientams, turintiems Turto valdymo paslaugos sutartį. PRISIJUNGTI
E-gyvybės vartotojai gali naudoti „SB draudimo“ mobiliąją programėlę
  • Finansinė panacėja smulkiesiems – portfelinės garantijos

Finansinė panacėja smulkiesiems – portfelinės garantijos

Sakoma, kad labiausiai rizikuoji tada, kai bijai rizikuoti. Tačiau galimybių plėstis ir inovuoti ieškančiam smulkiajam ir vidutiniam verslui drąsiam būti nepakanka – reikia ir patikimo finansinio užnugario. Daiva Šorienė, Šiaulių banko Administracijos vadovo pavaduotoja bei Pardavimų ir rinkodaros tarnybos vadovė, pasakoja, su kokias finansiniais iššūkiais dažniausiai susiduria regionuose veikiančios smulkiosios įmonės ir kokie finansiniai vaistai joms gali padėti.

Daiva Šorienė sako, kad šalies regionuose sėkmingai veikiančios smulkiojo ir vidutinio verslo (SVV) bendrovės į plėtrą žvelgia atsargiau už konkurentes didmiesčiuose, tačiau ir joms netrūksta drąsos palankias ekonomines sąlygas išnaudoti savo labui.

„Ekonominio pakilimo ciklą SVV įmonės siekia aktyviai išnaudoti investicijoms: gerinti ir efektyvinti veiklą, plėstis į užsienio rinkas ar šalies viduje. Jeigu ekonominio pakilimo ciklo pradžioje plėtros ir investicijų iššūkiai būna aktualesni didmiesčių įmonėms – jos linkusios pirmiau ir drąsiau reaguoti į gerėjančią šalies ūkio situaciją, tai įsibėgėjus augimo ciklui išdrąsėja ir regionų SVV bendrovės“, - tendenciją pastebi D. Šorienė.

Vertinti vien pagal šablonus – nenaudinga

Anot jos, natūralu, kad vienas iš svarbiausių finansavimo šaltinių verslui - bankai, tiesa, ne visais atvejais smulkiajam verslui lengva pretenduoti į tradicinį banko finansavimą.

„Banko finansavimo prireikia įmonėms, kurios nori užsitikrinti apyvartinių lėšų srautą ar pritraukti investicijų. Bendrovei gali reikėti papildomų apyvartinių lėšų arba lėšų įsigyti gamybos įrangą, sunkųjį transportą, IT verslo valdymo sistemą ir pan. Mūsų patirtis rodo, kad regionuose veikiančioms SVV bendrovėms kartais sudėtinga užsitikrinti finansavimą, nes vien tik šabloniškai įvertinus jų situaciją ir neatsižvelgus į kontekstą bankams gali pasirodyti rizikinga šias bendroves finansuoti, - atskleidžia p. Šorienė. – Dažnas atvejis, kai SVV įmonė negali pasiskolinti, nes neturi pakankamai užstato arba užstatas yra netinkamas. Beje, tokioje situacijoje neretai atsiduria paslaugų sektoriaus SVV bendrovės – jos dirba nuomojamose patalpose, neturi nekilnojamojo turto, gamybos įrenginių, ar kitokio apčiuopiamo turto, kurį galėtų įkeisti. Būtent todėl labai svarbu, kad kiekvieno verslo situaciją bankas vertintų individualiai ir ieškotų alternatyvių galimybių finansuoti norinčią augti įmonę“.

Būdų yra

Finansų specialistė teigia, kad tokioms įmonėms gali būti palankios finansinės priemonės su garantijomis.

„Per bendrovę „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) valstybė yra aktyvavusi paskolų garantijas, gerokai palengvinančias SVV įmonių finansavimą. Šiaulių banke turime plačiausią priemonių su garantijomis asortimentą. Jomis bankui garantuojama tam tikra paskolos dalis, todėl bankas gali finansuoti ir tas įmones, kurioms kiti tradiciniai finansavimo šaltiniai nebūtų prieinami“, - teigia p. Šorienė.

Vytautas Žemaitis, Šiaulių banko Šiaulių regiono ir filialo verslo klientų direktorius, pasakoja apie galimus paskolos gavimo scenarijus.

„Pavyzdžiui, gamybos įmonė, suplanavusi įsigyti įrangą, dažniausiai kreipiasi paskolos į banką. Kaip užtikrinimo priemonė siūloma pati įranga. Standartiškai visi bankai vertina, kad gamybinė įranga kaip užtikrinimo priemonė yra verta apie 50% jos kainos. Tai reiškia, kad 100.000 Eur kainuojančią įrangą kaip užtikrinimo priemonę bankas įvertins 50.000 Eur, o likusią dalį lėšų įmonė privalės surinkti pati arba pateikti papildomas užtikrinimo priemones“, - kalba p. Žemaitis.

Anot jo, tokiu atveju geriausia išeitis - lizingas su portfeline garantija.

„Net ir tada, kai įmonė neturi tokio didelio užstato, garantija sumažina skolinimo riziką bankui, todėl šis gali priimti verslui palankų sprendimą“, - iliustruoja pašnekovas.

Kai SVV bendrovės nori pasiskolinti apyvartinių lėšų srautų suvaldymui, joms taip pat reikia užtikrinimo priemonių, kurių ne visada pakanka norimo dydžio paskolai gauti. Šiuo atveju priemonės su portfelinėmis garantijomis taip pat suteikia galimybę pasiskolinti palankiomis sąlygomis.

„Įmonėms prireikia pasiskolinti apyvartinių lėšų dėl įvairių priežasčių. Gali būti, kad reikia greitai nusipirkti didelį kiekį žaliavų, nes tai leis sumažinti gaminamo produkto savikainą ar todėl, kad išaugo pardavimų apimtys. Tačiau kartais pasitaiko, kai įmonės iš trumpalaikių pinigų, t.y. apyvartinių lėšų, įsigyja ilgalaikį turtą –  gamybines patalpas, įrenginius ar automobilį, o tuomet apyvartinių lėšų ima stigti, - pasakoja p. Žemaitis. - Būna atvejų, kai pasitaiko geras pasiūlymas įsigyti reikiamą ilgalaikį turtą, sprendimą tenka priimti greitai ir bendrovė panaudoja apyvartines lėšas. Tačiau vėliau tenka spręsti šio veiksmo pasekmes. Tokiais atvejais bankas turi sprendimų, kurie padeda įmonei grįžti į pusiausvyrą. Variantų gali būti įvairių, todėl tinkamą finansinę priemonę galima parinkti tik aptarus konkrečią situaciją bei įvertinus finansavimo galimybes. Galima sakyti, kad banko misija – kaip vaistinės: konsultuoti ir pasiūlyti tinkamiausius vaistus“.

Naujausios verslui aktualios portfelinių garantijų priemonės

Portfelinė garantija lizingui

Tai - gana nauja finansinė priemonė,  rinkai pasiūlyta praėjusių metų pabaigoje. SVV įmonėms ji patraukli, nes lizingu galima pirkti iki 1,9 mln. Eur kainuojančią įrangą ir nebūtina mokėti pradinio įnašo. „Invega“ garantuoja 80% dydžio pirmojo nuostolio grąžinimą finansų įstaigai.

Naudinga kai: įmonė nori įsigyti naują įrangą. Garantija per Šiaulių banką yra sėkmingai pasinaudojusi maitinimo įstaiga, kuri įsigijo naują virtuvinę įrangą,  statybos sektoriaus įmonės, kurios lizingavosi specialią techniką bei spec. transportą, spaustuvė, ir robotikos sektoriaus įmonė, kuri pasinaudojusi garantija artimiausiu metu įsigys nano dalelių tikslumu pjaunančias stakles.

Portfelinė garantija faktoringui

Faktoringu vadinama paslauga, kai bankas bendrovei sumoka 70–90% jos pirkėjo skolos avansu per 24–72 val. nuo sąskaitos pirkėjui išrašymo. Suėjus mokėjimo terminui (paprastai jis nėra ilgesnis kaip 4 mėnesiai), pirkėjas perveda pinigus bankui, o šis grąžina likutį pardavėjui. Su šia šių metų balandį startavusia priemone garantuojama 80% faktoringo sandorio sumos.

Naudinga kai: reikia greitai ir paprastai suvaldyti apyvartinių lėšų srautą. Faktoringas leidžia įmonei gauti pinigus greičiau, nei juos sumoka pirkėjas, o draustas faktoringas yra ir priemonė apsisaugoti nuo klientų nemokumo, nes klientų riziką prisiima bankas. Portfelinė garantija faktoringui ypač aktuali toms įmonėms, kurios jau išnaudojo draudimo įmonių joms suteiktus draudimo limitus, bendrovėms, kurios eksportuoja į rytų šalis (įskaitant Ukrainą), bei statybos, kelių tiesimo, baldų gamybos įmonėms.