I. Genytė-Pikčienė: Lietuvos ekonomika gerose vėžėse. Ar išsaugosime įgytą pranašumą?
-
Šiaulių bankas gerina Lietuvos ekonomikos augimo prognozes: šiemet Lietuvos realus bendrasis vidaus produktas (BVP) išaugs 2,3 proc., o kitąmet – 2,9 proc.
-
Vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,8 proc., o kitąmet kainų augimas įsibėgės iki 2,6 proc. dėl brangsiančių paslaugų, didesnių akcizų ir CO2 dedamosios degalams.
-
Įtampa darbo rinkoje atslūgo dėl imigracijos ir vangesnės darbo jėgos paklausos, vidutinis nedarbo lygis šiais metais ūgtels iki 7,7 proc., o kitąmet sumažės iki 7,2 proc.
-
Atlyginimų augimas išliks spartus – 9,7 proc. šiemet ir 8,7 proc. 2024 m.
-
Būsto rinka jau demonstruoja pirmuosius atsigavimo ženklus, bet dėl mažesnio naujų projektų skaičiaus aštrėja rinkos disbalansų rizika.
Po stabtelėjimo pernai, Lietuvos ekonomika šiemet demonstruoja energingą atsigavimą, teigia Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas.
Sėkmę lemia sukauptos finansinės atsargos, žemas privataus ir viešojo sektoriaus įsiskolinimo lygis, laiku Lietuvos ūkį pasiekusios gausesnės Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos, eksporto diversifikacija bei eksportuotojų gebėjimas rasti nišinių užsakymų ir auginti produkciją net ir pagrindinėms rinkoms smunkant.
„Nunykusi infliacija, dinamiška darbo rinka ir spartus atlyginimų augimas leido atsitiesti namų ūkių vartojimui, o palūkanų normų kelionė į pakalnę didins įmonių manevro laisvę, paskatins privačias investicijas ir leis palaipsniui atsigauti paklausai pagrindinėse eksporto rinkose. Šios priežastys leidžia kilstelėti tiek šių, tiek kitų metų BVP augimo prognozes“, – sako I. Genytė-Pikčienė.
Pramonėje – atsigavimo ženklai
Lietuvos BVP augimas šiemet sieks 2,3 proc., o kitąmet paspartės iki 2,9 proc. Šių metų gegužę Šiaulių bankas prognozavo, atitinkamai, 2 proc. šiemet ir 2,7 proc. 2025 m. Lietuvos ekonomikos augimą.
„Antrojo pusmečio BVP rodiklį gerins solidus žemės ūkio indėlis: šilta ir saulėta vasara subrandino gausų grūdinių kultūrų derlių, kuris, išankstiniais duomenimis, istoriškai nusileidžia tik 2015 m. ir 2020 m. fiksuotiems rezultatams.
Be to, kelių transporto sektoriaus lūkesčius praskaidrino Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimas panaikinti Mobilumo paketo įpareigojimą kas 8 savaites vilkikus grąžinti į jų registracijos šalį. Tai leis Lietuvai atkurti prarastas konkurencingumo pozicijas“, – vardina Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.
Nepaisant bauginančių naujienų apie Europos automobilių ir elektromobilių baterijų pramonės sunkumus, Lietuvos pramonė kol kas demonstruoja sveikus plėtros rodiklius, o transporto priemonių, priekabų ir puspriekabių bei komponentų pramonės šaka – netgi viena iš lyderių pagal augimo tempus.
Sėkmingą vasarą išgyveno ir dviženkliais tempais produkciją auginusi metalo gaminių pramonė bei kitų mašinų ir įrangos gamyba. Atsitiesė energetikai imlios šakos.
„Europos centriniam bankui pradėjus karpyti palūkanų normas, cikliškai jautresni baldų ir medienos gamybos sektoriai pildo sandėlius ir ruošiasi investicijų ir vartojimo apetito atsigavimui pagrindinėse eksporto rinkose“, – apibendrina I. Genytė-Pikčienė.
Lietuvos ekonomika išsiskiria atsparumu
Dėl išaugusios imigracijos ir vangesnės darbo jėgos paklausos, vidutinis nedarbo lygis šiais metais ūgtels iki 7,7 proc., bet kitąmet sumažės iki 7,2 proc., prognozuoja Šiaulių bankas. Vidutinis bruto darbo užmokestis šiemet išaugs 9,7 proc. per metus, o 2025 m. – 8,7 proc.
Vyriausioji Šiaulių banko ekonomistė I. Genytė–Pikčienė prognozuoja, kad dėl 12 proc. padidinto minimalaus mėnesinio atlyginimo ir rinkimų pažadais persmelkto kitų metų biudžeto, atlyginimų augimas išliks spartus ir 2025 m.
Vis dėlto, ekspertė perspėja, kad laikotarpis netinkamas nepagrįstai išlaidauti. Išsikvėpęs Lietuvos produktyvumo augimas, geopolitinės rizikos ir kertinių eksporto rinkų pažeidžiamumo apraiškos neleidžia pamiršti, kad išbandymai nėra pasibaigę, būtina rūpintis ūkio konkurencingumu, o viešuosius išteklius naudoti taupiai ir taikliai.
„Baltijos šalių kontekste išsiskiriame ekonomikos atsparumu. Priešingai nei kaimynėms, mūsų ekonomikai kol kas pavyko sėkmingai įveikti išbandymus ir išlaikyti sveikas ūkio konkurencingumo ir plėtros pozicijas. Vis dėlto, stebint ambicingas kaimynių pastangas išlaikyti fiskalinę drausmę – Estijos Vyriausybės planus didinti mokestines pajamas, o Latvijoje – karpyti viešojo administravimo išlaidas, Lietuvos rinkiminių pažadų lietus – per aštrus kontrastas.
Populiarūs politikų sprendimai leidžia sukurti trumpalaikę gerovės iliuziją. Tačiau jei jie nebus pagrįsti tvaria šalies ekonomikos plėtra, neatitiks fiskalinės drausmės nuostatų ir kenks konkurencingumui, ši iliuzija greitai subliukš“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.
Pasak ekonomistės, nederėtų sekti Estijos pavyzdžiu, kuri ekonomikos nuosmukio metu pro-cikliškai didina mokesčius, vis dėlto, atsipalaiduoti ir išlaidauti taip pat metas netinkamas.
Infliacija kitąmet atsities
Šiaulių bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,8 proc., o kitąmet atsities iki 2,6 proc.
I. Genytė-Pikčienė pastebi, kad šiemet pinga daugelis prekių kategorijų. Metinė defliacija stebima energetikos ir degalų, maisto ir gėrimų, drabužių ir avalynės, su būsto apstatymu, įranga ir priežiūra susijusių prekių grupėse.
Tuo tarpu paslaugos ir toliau brangsta vidutiniškai 5-6 proc. per metus. Gana sparčią paslaugų infliaciją kaitina itin spartus atlyginimų augimas, nes paslaugų kainodaroje darbo sąnaudos sudaro reikšmingą dalį.
„Po išgyvento kainų šoko atslūgęs infliacinis spaudimas ir dažni mėnesinės defliacijos epizodai šiemet – palanki terpė perkamajai galiai stiprėti ir namų ūkių vartojimui atsigauti. Vis dėlto, kitąmet infliaciją kaitins ne vien chroniškas paslaugų kainų augimas, bet ir akcizų pokyčiai degalams, tabakui ir alkoholiniams gėrimams bei nauja CO2 dedamoji degalų kainoje“, – teigia Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.
Euro zonos infliacijai slystelėjus žemiau 2 proc. ribos, didėja palūkanų normų karpymo spalį tikimybė
Išankstiniais rugsėjo mėnesio duomenimis, metinės infliacijos rodiklis euro zonoje jau tesiekė 1,8 proc. Gerokai išsikvėpusiu kainų augimu pasižymi visos didžiosios regiono narės: metinė infliacija Vokietijoje tesiekė 1,8 proc., Ispanijoje – 1,7 proc., Prancūzijoje – 1,5 proc., o Italijoje – tik 0,8 proc.
„Infliacijos rizika, kurią aukštomis palūkanų normomis siekė užgniaužti ECB, atsitraukia į antrą planą. Šiuo metu vis daugiau nerimo pinigų politikos formuotojams kelia euro zonos ekonomikos augimo perspektyvos ir grėsmės konkurencingumui. Sparčiau atlaisvinami pinigų politikos gniaužtai bent jau įlietų žibalo į regiono vidaus paklausos atsigavimą“, – pastebi Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.
Būsto rinka pasiruošusi naujam ciklui
Sustiprėjusi perkamoji galia ir karpomos palūkanų normos kloja pamatus būsto rinkos atsigavimui
Anot I. Genytės-Pikčienės, nors būsto rinka vis dar išlieka vangi, tačiau potenciali būsto paklausa niekur nedingo. Tą grindžia ir Europos komisijos skelbiamos vartotojų lūkesčių apklausos: respondentų, įvardinusių savo ketinimus pirkti arba statyti būstą, dalis išlieka istoriškai aukšta ir nusileidžia tik 2020-2021 m. pandeminiam būsto rinkos bumui.
„Be to, paklausa išsigrynino. Aukštų palūkanų normų laikotarpis gerokai praplėtė taupymo ir investavimo produktų paletę, todėl sumažėjo pirkėjų, ieškančių būsto investiciniais tikslais. Šiuo metu rinkoje vyrauja pirmo ar pagrindinio būsto pirkėjai“, – teigia Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.
Pasak jos, Europos centriniam bankui (toliau – ECB) pradėjus karpyti palūkanų normas, vasarą jau buvo galima stebėti išaugusį būsto kredito rinkos aktyvumą, o sustiprėjusi perkamoji galia ir tolesnis palūkanų normų mažinimas palaipsniui turėtų gerinti namų ūkių būsto įperkamumo rodiklius.
Vis dėlto vidutinio laikotarpio perspektyvą temdo būsto rinkos disbalansų rizika. Šiuo metu naujo būsto statybos apimtys yra smukusios, o leidimų, išduotų būsto statybai, skaičius sumenkęs. Tai gali nulemti vangesnę pasiūlą ir, atitinkamai, galimą netvarų būsto kainų augimą ateityje.