I. Genytė-Pikčienė: Lietuvos ekonomika vėl įsibėgėja – naudą pajus ir verslas, ir gyventojai

• Šiemet Lietuvos ekonomikos augimas - vienas sparčiausių ES
• Lietuva ES išsiskiria žemiausia infliacija, itin sparčiu atlyginimų augimu ir aukščiausiais vartotojų lūkesčiais
• Prognozuojama Lietuvos BVP plėtra šiemet - 2 proc., vidutinis nedarbo lygis - 7,2 proc., darbo užmokesčio augimas 9,5 proc. (prieš mokesčius), vidutinė metinė infliacija - 0,9 proc.
• Prognozės 2025 m.: BVP plėtra - 2,7 proc., vidutinis nedarbo lygis - 6,5 proc., darbo užmokesčio augimas 8,7 proc., vidutinė metinė infliacija - 2,3 proc.

Lietuva, pernai išgyvenusi negilią recesiją, šiuos metus pradėjo vienu sparčiausių ekonomikos augimu Europos Sąjungoje (ES). Be to, Lietuva išsiskiria žemiausia metine infliacija, vienu spartesnių atlyginimų augimų ir jau kurį laiką – aukščiausiais vartotojų lūkesčiais, – stiprias Lietuvos ekonomikos pozicijas vardino Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė, pristatydama Lietuvos ir pasaulio ekonomikos perspektyvas.

„Sunkumų atkarpai Lietuvos ekonomika buvo gerai pasirengusi. Tai lėmė žemas gyventojų ir verslo įsiskolinimo lygis, sėkmingi plėtros metai po pandemijos, padėję ekonomikos dalyviams sukaupti finansinių atsargų, ir laiku Lietuvos ūkį pasiekusios gausesnės Europos Sąjungos struktūrinių fondų investicijos.

Dėl šių priežasčių įmonės net aukštų palūkanų normų ir vangesnės išorės paklausos akivaizdoje nemažino gamybos pajėgumų ir neretino darbuotojų gretų, kad būtų pasiruošusios lanksčiai ir greitai reaguoti į eksporto paklausos atsigavimą.

Vartotojai taip pat ištvėrė infliacijos šoką be radikalių vartojimo elgsenos pokyčių. Sukauptos finansinės atsargos, augusios pajamos ir atsakingas skolinimasis padėjo namų ūkiams sėkmingai atlaikyti tiek infliacijos, tiek aukštų palūkanų normų spaudimą“, – teigia Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.

BVP plėtra šiemet sieks 2 proc., o kitąmet paspartės iki 2,7 proc.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, stipri metų pradžia rodo tiek įmonių, tiek namų ūkių atsparumą, o metams įsibėgėjant ekonomikos plėtrai palankių aplinkybių tik daugės.

Jau dabar vis daugiau teigiamų ženklų demonstruoja pernai reikšmingą nuosmukį išgyvenusi apdirbamoji gamyba. Atsitiesė energetikai imli chemijos pramonė, atnaujina sandėlius ir naujam augimo ciklui ruošiasi baldų ir medienos gamybos šakos.

Po truputį gerėja ir pramonės atstovų lūkesčiai, atsigauna poreikis darbo jėgai, formuojamos naujos atsargos ir ruošiamasi eksporto rinkos paklausos atsigavimui.

„Išnykusi infliacija, dinamiška darbo rinka ir spartus atlyginimų augimas jau leido perkamajai galiai atsitiesti. Dėl to netrukus turėtų įsibėgėti namų ūkių vartojimo augimas, o  Europai sulaukus žemesnių palūkanų normų, rudeniop drąsiau atsities privačios investicijos, sustiprės eksporto augimas. Dėl šių priežasčių Lietuvos BVP plėtra šiemet sieks 2 proc., o kitąmet paspartės iki 2,7 proc.“, – prognozuoja Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

Darbo rinka išlieka dinamiška – Šiaulių banko prognozėmis, vidutinis nedarbo lygis šiemet sudarys 7,2 proc., o kitais metais – 6,5 proc.

Apžvelgdama darbo rinkos tendencijas Šiaulių banko ekonomistė atkreipia dėmesį į reikšmingą tarptautinės migracijos įtaką. Jau šeštus metus iš eilės galima stebėti teigiamą tarptautinės migracijos saldo. Dėl pandemijos, politinio persekiojimo Baltarusijoje, o vėliau ir dėl karo Ukrainoje grynasis tarptautinės migracijos srautas pastaruosius penketą metų buvo teigiamas ir siekė 169 tūkst.

Pasiektas lūžis ir Lietuvos piliečių tarptautinės migracijos statistikoje – nuo 2020 m. į Lietuvą sugrįžta daugiau Lietuvos piliečių nei išvyksta. Dėl šios priežasties per šį laikotarpį Lietuvoje piliečių skaičius išaugo 28 tūkst.

Lietuvos ekonomikai sėkmingai pavyko sugerti išaugusią darbuotojų pasiūlą, imigrantų srautai netgi padėjo užmaskuoti kai kuriuos ilgalaikius struktūrinius darbo rinkos disbalansus.

„Užimtumo tarnybos duomenimis, sausį-kovą per mėnesį įregistruotų bedarbių skaičius išliko stabilus ir daugmaž atitiko penkerių metų vidurkį. Be to, tokio aukšto užimtųjų skaičiaus, koks buvo stebimas pastaraisiais ketvirčiais, Lietuva nebuvo regėjusi nuo laikų iki 2009 m. Didžiosios Recesijos,“ – darbo rinkos atsparumą grindžiančius faktus vardina I. Genytė-Pikčienė.

Vis dėlto, pasyvesnė darbdavių paklausa rodo, kad darbo rinka išgyvena vangesnę verslo ciklo fazę. Nuo 2022 m. rugsėjo per mėnesį naujų darbo vietų įregistruojama mažiau nei naujų bedarbių, o sausio-kovo mėnesiais vidutinis per mėnesį įregistruotų naujų darbo vietų skaičius buvo 1,5 karto mažesnis nei penkerių metų vidurkis.

Nors įmonėms šių metų pirmasis pusmetis nėra lengvas dėl aukštų palūkanų normų, vangesnės paklausos ir infliacijos atoslūgio poveikio pajamoms, atlyginimų augimas išlieka spartus.

Vidutinis bruto darbo užmokestis šiemet išaugs 9,5 proc. per metus, o 2025 m. – 8,7 proc.

„Atlyginimų augimą šiemet skatina pernykščiai sprendimai nuo metų pradžios dešimtadaliu pakelti mėnesinį minimalų darbo užmokestį ir gerinti atlygį viešojo sektoriaus darbuotojams. Šiemet – rinkimų metai, tad, tikėtina, politiniai sprendimai dėl pajamų augimo kitąmet bus ne mažiau dosnūs“, – teigia I. Genytė-Pikčienė.

Ekonomistė pastebi, kad jau prasidėjusios diskusijos viešojoje erdvėje dėl mėnesinės minimalios algos 2025 m. atrodo ambicingai.

„Trumpuoju laikotarpiu tokie sprendimai politiškai atrodo patrauklūs. Mėnesinės minimalios algos padidinimas ir toliau spartins atlyginimų augimą ir stiprins namų ūkių perkamąją galią. Vis dėlto, nederėtų pamiršti sparčiai kylančių darbo kaštų keliamų grėsmių konkurencingumui.

Nors pagal vidutinį atlyginimą vis dar gerokai atsiliekame nuo euro zonos vidurkio, viso darbo užmokesčio fondo santykis su BVP jau kurį laiką jį viršija. Jeigu darbo užmokestis auga gerokai sparčiau už darbo našumą, nėra tvaru“, – pastebi Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė.

Šiaulių bankas prognozuoja, kad vidutinė metinė infliacija šiemet sieks 0,9 proc., o kitąmet atsities iki 2,3 proc.

Energetinės krizės ir infliacijos šoko suformuota aukšta kainų indekso palyginamoji bazė lemia itin žemos metinės infliacijos rodiklius.

Energetikos ir kitos prekės jau kurį laiką pinga, infliacinius procesus palaiko tik brangstančios paslaugos. Atlyginimų augimui neprarandant pagreičio, paslaugų infliacija išlieka palyginti aukšta, nes jų kainodaroje darbo sąnaudos sudaro reikšmingą dalį.

„Infliacija išliks prislopusi pirmąjį pusmetį, tačiau gali šiek tiek atsitiesti rudeniop, kuomet, tikėtina, mažinamos palūkanų normos didins pasaulio pramonės centrų plėtrą ir apetitą žaliavoms bei įlies optimizmo brandžių ekonomikų vartotojams“, – pastebi I. Genytė-Pikčienė.

Susisiekite:

Indrė Genytė-Pikčienė
Šiaulių banko vyriausioji ekonomistė
Mob. +370 620 78 373
indre.pikciene@sb.lt