Indrė Genytė – Pikčienė. Privačiame sektoriuje atlyginimai augo vangiau
Šviežiausi duomenys rodo, kad spartus atlyginimų augimas Lietuvoje tęsiasi, o vidutinės nominalios pajamos toliau beveik dviženkliais tempais artėja prie Europos Sąjungos senbuvių. Pasak Valstybės duomenų agentūros, vidutinis bruto darbo užmokestis per ketvirtį išaugo 1,6 proc., o per metus – net 9,8 proc. ir antrąjį šių metų ketvirtį siekė 2196 eurų.
Perkamoji galia tvirtės ir toliau. Atslūgusi infliacija nebedegina pajamų prieaugio ir leidžia vėl įsibėgėti realaus darbo užmokesčio augimui bei gyventojams pajusti perkamosios galios tvirtėjimą. Realusis darbo užmokestis antrąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu pernai metų laikotarpiu, šalies ūkyje padidėjo 8,6 proc.: viešajame sektoriuje – 10,3 proc., privačiajame – 8 proc.
Atlyginimų augimo priežastys nesikeičia. Pirmiausia, atlyginimų vidurkio ūgtelėjimą ir šiemet, tikėtina, paveikė nuo metų pradžios dešimtadaliu padidintas minimalus mėnesinis atlygis (MMA). MMA paprastai mokamas už nekvalifikuotą darbą, tad jo ženklus kilstelėjimas paveikia ir visą likusią atlyginimų vertikalę, nes tenka atitinkamai kilstelėti ir už tam tikras kvalifikacijas mokamus uždarbius. Nuo kitų metų minimalus mėnesinis atlygis taipogi bus didinamas dviženkliais tempais, tad tai kaitins atlyginimų augimą ir 2025 m.
Lietuvos darbo rinka yra sekli, tad nepaisant vangesnės paklausos ir kitų plėtrą ribojančių aplinkybių, vis dar stebimas struktūrinis tam tikrų specialistų trūkumas, dėl kurio tam tikrų profesijų atlyginimai kyla net ir vangesnės verslo ciklo fazės akivaizdoje. Darbdaviai stengiasi kvalifikuotus darbuotojus motyvuoti ir išlaikyti, nes paklausos atsigavimo momentu greitai reikiamomis kvalifikacijomis pasižyminčių žmonių rasti bus nelengva.
Be to, prie palankių tendencijų prisidėjo ir toliau sparčiau nei vidurkis keliami tam tikrų viešojo sektoriaus sričių atlyginimai: vidutinis atlygis švietimo sektoriuje per metus šoktelėjo 12 proc., sveikatos apsaugos ir socialinio darbo ekonominėje veikloje – 11,4 proc., viešojo valdymo, gynybos ir privalomojo socialinio draudimo srityje – 10,9 proc.
Taipogi, antrąjį ketvirtį stebimos ryškios sezoniškumo įtakos – per ketvirtį sparčiausiai atlyginimai kilo žemės ūkio (5,8 proc.), kasybos (5,7 proc.), apgyvendinimo ir maitinimo (3,9 proc.) paslaugų veiklose.
Privačiame sektoriuje dažnėja veiklos efektyvinimo sprendimų paieškos. Nors Lietuvoje atlyginimų vidurkis sparčiai tebeauga, tam tikrų sektorių galimybės varžytis šiose lenktynėse siaurėja.
Valstybinės duomenų agentūros informacija rodo, kad per ketvirtį viešajame sektoriuje atlyginimai šoktelėjo net 3,6 proc., o privačiame – tik 0,8 proc. Vertinant metinius augimo tempus, jau nuo pernai metų antrojo ketvirčio viešojo sektoriaus atlyginimų augimas viršija privatų. Ir nors šių metų antrąjį ketvirtį metinis atlyginimų augimas stebėtas visose ekonominėse veiklose, sudėtingas aukštų palūkanų normų ir vangios paklausos etapas verčia kai kurių sektorių įmones veržtis diržus, efektyvinti procesus, peržiūrėti ir optimizuoti darbuotojų poreikį.
Sodros duomenimis, birželio mėnesį apdraustųjų skaičius per metus mažėjo visose stambiausiose ekonominėse veiklose: vidaus prekyboje (1,5 proc.), apdirbamojoje pramonėje (1 proc.), transporto ir saugojimo veikloje (1,3 proc.) ir statybos sektoriuje (3,3 proc.).
Įmonėms tenka naviguoti sudėtingomis aplinkybėmis. Vangesnė vartojimo ir investicijų paklausa tiek Lietuvoje, tiek eksporto rinkose siaurina galimybes didinti pardavimų pajamas, tuo tarpu sąnaudas pučia tiek augantys atlyginimai, tiek vis dar aukštos palūkanų normos.
Kadangi produktyvumą didinančioms investicijoms metas nėra palankus dėl tų pačių aukštų palūkanų normų, tenka ieškoti kitų būdų kaip didinti našumą ir išlaikyti konkurencinius pranašumus.