Lietuvos investicijų indeksas 2024: po dvejų vangumo metų Lietuvos akcijos šovė į viršų

2024-ieji Lietuvos investicijų indeksui buvo dar vieni augimo metai – jo vertė išaugo 7,3 proc. Indeksas auga jau 13 metų iš eilės, o praėję metai pažymėti antru pagal dydį metiniu augimu per pastarąjį dešimtmetį, nusileidžiančiu tik 2021-ųjų 11 proc. šuoliui. Tačiau kitaip nei 2021-aisiais, praėjusiais metais jį labiausiai skatino Lietuvos įmonių akcijų kainų šuolis, aplenkęs ir investiciją būsto nuomai. 

Po dvejų metų vangumo – 2022-aisiais akcijų kainos krito 2 proc., o 2023-aisiais beveik nesikeitė – 2024 m. Lietuvos įmonių akcijos šoktelėjo net 12,3 proc. 

Be to, augo ir kitų analizuotų turto klasių grąža, 2024 metais gerokai pranokusi infliaciją: ilgalaikių obligacijų – 5,5 proc., o indėlių – 3,6 proc. Pastaruosius dešimt metų indėlių grąža vidutiniškai siekė vos 0,7 proc. Ilgalaikių obligacijų grąža taip pat viršijo savo istorinį vidurkį. Palyginimui, antros pakopos vidutinė pensijų fondų grąža pernai siekė 17 proc. 

Lietuvos investicijų indeksas vertina keturias pagrindines turto klases: akcijas, obligacijas, būsto nuomai rinką ir indėlius. Indeksą kasmet sudaro ir pristato Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ ekspertai, o jo rezultatai leidžia aiškiai matyti ilgalaikes investavimo tendencijas nuo 1996 metų. 

Pensijų fondai ar NT – kur galima daugiau uždirbti? 

Jau ilgą laiką nekilnojamasis turtas (NT) Lietuvoje buvo viena pelningiausių turto klasių – praėjusiais metais bendra būsto kainos ir nuomos pajamų grąža 2024 m. sudarė 7,7 proc., o per pastaruosius 10 metų NT vidutinė grąža siekė 11,5 proc., iš kurių 7,1 proc. lėmė būsto kainos augimas, likusi dalis – nuomos pajamos. NT kainų augimą lėmė šio laikotarpio stiprus vidutinis metinis 10 proc. darbo užmokesčio augimas. Pastarųjų 20 metų darbo užmokesčio prieaugis sudarė vidutiniškai 8,9 proc. 

„Tačiau, priešingai nei gali atrodyti, NT kainų kilimas nėra užprogramuotas ir nėra garantuotas investicinis prieaugis. Pavyzdžiui, Italijoje, Kipre ar Suomijoje per pastaruosius 15 metų NT kainos stagnavo arba netgi krito, o Kinijoje būsto kainos nuo 2021 metų piko jau sumažėjo trečdaliu. Dar ekstremalesni pavyzdžiai – Japonija, kur NT kainos į piką neatsistato jau tris dešimtmečius, ir Graikija, kur NT rinkos nuosmukis tęsiasi dvidešimt metų. Be to, investicija į vieną konkretų NT objektą yra didesnė, nes ji koncentruota viename segmente – gyvenamajame būste, konkrečioje šalyje ir mieste. Tai mažina diversifikacijos galimybes ir didina priklausomybę nuo vieno sektoriaus svyravimų“, – teigia Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas. 

Kita vertus, JAV akcijų rinka, remiama sparčios dirbtinio intelekto plėtros ir stiprėjančio dolerio, per metus išaugo net 33,6 proc., Europos akcijų grąža siekė 9,6 proc., o viso pasaulio bendrovių akcijos vidutiniškai atnešė 18 proc. grąžą (JAV doleriais). Kadangi Lietuvoje antros pakopos pensijų fondai veikia gyvenimo ciklo fondo principu, akcijų rinkų augimas tiesiogiai paveikė ir pensijų fondus – antros pakopos pensijų fondai uždirbo 17 proc., o akcijų pensijų fondai pasiekė net 19,8 proc. grąžą, gerokai viršydami ilgalaikius vidurkius ir vidutinę infliaciją. 

Kaip augo Lietuvos gyventojų finansinis turtas 

2024 metais Lietuvos namų ūkių finansinis turtas augo sparčiai, o turto paskirstymas ir investavimo įpročiai keitėsi. Likvidus finansinis turtas per metus padidėjo apie 15 proc. ir trečiąjį metų ketvirtį pasiekė 42,2 mlrd. eurų. Nuo 2014 metų ši suma išaugo net 2,85 karto, tačiau augimą lėmė ne tik didėjantis pajamų lygis, bet ir finansinės elgsenos pokyčiai. 

Lietuvos banko duomenimis, 2024 m. III ketvirtį didžiausią gyventojų finansinio turto dalį – 66 proc. – sudarė pinigai ir indėliai, tačiau ši dalis per metus sumažėjo 4 procentiniais punktais. Labiausiai augo investicinių fondų ir pensijų fondų dalys: investicinių fondų vienetų vertė per metus padidėjo 47 proc., arba daugiau nei 568 mln. eurų, o turto pensijų fonduose dalis išaugo 2 procentiniais punktais. Bendras pensijų fonduose sukaupto turto augimas per metus siekė 30 proc., o šis gyventojų turtas dabar sudaro daugiau nei penktadalį viso namų ūkių likvidaus finansinio turto. Palyginimui, prieš dešimtmetį ši dalis buvo vos 13 proc. 

„Per pastarąjį dešimtmetį gyventojų turimų investicinių fondų vertė išaugo nuo 310 mln. eurų iki 1,7 mlrd. eurų, vien per metus – 40 proc. Didžiąją šio augimo dalį lėmė informuotiesiems investuotojams skirti kolektyvinio investavimo įrankiai, įprastai skirti investicijoms nuo 125 tūkst. eurų sumos. Mažmeninių investuotojų aktyvumas pastaruosius kelerius metus taip pat auga, tačiau jų indėlis į bendrą turto augimą išlieka mažesnis nei turtingesnių investuotojų. 

Gyventojų investicijų apimtims įtaką daro du esminiai finansiniai veiksniai: darbo užmokestis ir dirbančiųjų skaičius. Tiek praėjusių metų tendencijos, tiek artimos ateities lūkesčiai dėl darbo užmokesčio augimo išlieka pozityvūs. 

Kita vertus, dirbančiųjų skaičiaus pokytis kelia nerimą. Remiantis 2024 m. gruodžio „Sodros“ duomenimis, bendras apdraustųjų skaičius sumažėjo 0,8 proc. arba 10,2 tūkstančio žmonių, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Neigiamas skaičius fiksuojamas pirmą kartą po daugelio metų, eliminuojant COVID-19 periodą. 

Valstybės duomenų agentūros vėliau skelbiama detalesnė statistika padės atsakyti konkrečiau, tačiau įžvelgiamos dvi priežastys: paskutiniaisiais mėnesiais mažėjantis imigrantų skaičius ir, ko gero, ilgalaikę įtaką darantys demografiniai pokyčiai – į pensiją kasmet išeina apie 44 tūkst. žmonių, o į darbo rinką įsilieja tik 26–27 tūkst. jaunų darbuotojų. Tai neišvengiamai mažins dirbančiųjų skaičius netolimoje ateityje“, – dalijasi V. Rūkas. 

Prognozės 2025 metams 

Lietuvos turto rinkoms 2025 metais didžiausią įtaką turės besikeičianti palūkanų normų politika, mažėjanti infliacija ir ekonomikos augimo perspektyvos. Keturių pagrindinių turto klasių – nekilnojamojo turto, akcijų, skolos vertybinių popierių ir indėlių – pokyčius lems tiek vietinės, tiek globalios ekonominės tendencijos. 

„Būsto kainų augimas, tikėtina, bus artimas infliacijai, o didesniuoju grąžos šaltiniu išliktų nuomos pajamingumas. Vidutinės ir ilgalaikės NT perspektyvos priklausys nuo situacijos darbo rinkoje, ypač didmiesčiuose. Nors dirbančiųjų skaičius Lietuvoje gali nuosaikiai trauktis, tačiau didieji miestai ir jų NT rinka regionų sąskaita turi prielaidų išlikti pozityvi. Greta to, atlyginimų augimas išlieka spartus, kas gali palaikyti paklausą NT rinkoje. 

Akcijų rinkose trumpuoju laikotarpiu dėl geopolitinio neapibrėžtumo galimi svyravimai, tačiau ilgalaikė perspektyva išlieka teigiama. Įmonės generuoja pelnus, o Lietuvos ekonomikos augimas numatomas spartesnis nei daugelyje Europos šalių, kas ilgainiui turėtų atsispindėti akcijų kainose. Akcijų grąžą sudaro tiek dividendai, tiek kainų prieaugis – augant ekonomikai, investuotojai gali tikėtis abiejų komponentų teigiamos įtakos. 

Skolos vertybinių popierių rinkoje didelių pokyčių nesitikima. Ilgalaikės Lietuvos Vyriausybės obligacijos šiuo metu teikia 2,8–3,4 proc. pajamingumą, o tai yra stabilus, bet mažesnio augimo potencialo investavimo pasirinkimas. Obligacijų pajamingumas išlieka priklausomas nuo palūkanų normų politikos ir infliacijos tendencijų. 

Rinkų lūkesčiai dėl mažėjančių palūkanų tęsiasi, kas gali lemti ir toliau švelniai besitraukiančias indėlių palūkanas. Nepaisant to, indėliai išlieka svarbia likvidaus turto dalimi, nors jų patrauklumas gali mažėti augant alternatyvioms investavimo galimybėms“, – sako V. Rūkas.

Daugiau apie Lietuvos investicijų indeksą 2024: https://www.sb.lt/lt/privatiems/investavimas/lietuvos-investiciju-indeksas

Svarbu žinoti: čia pateikiama reklaminio pobūdžio informacija, kuri negali būti interpretuojama kaip rekomendacija, pasiūlymas ar kvietimas investuoti į „SB Asset Management“ valdomus pensijų ar investicinius fondus arba bet kokias kitas finansines priemones. Nors šios informacijos turinys pagrįstas šaltiniais, kurie yra laikomi patikimais, „SB Asset Management“ nėra atsakinga už šios informacijos netikslumus, pasikeitimus, taip pat ir nuostolius, kurių gali atsirasti, kai investicijos grindžiamos šia informacija. Investuodami prisiimate investicinę riziką. Investicijos gali būti ir pelningos, ir nuostolingos, Jūs galite negauti finansinės naudos, prarasti dalį ar net visą investuotą sumą. Investicijų praeities rezultatai negarantuoja ateities rezultatų. Priimant sprendimą investuoti, reikia įvertinti visas su investavimu susijusias rizikas, investavimo strategijas, taikomus mokesčius bei atidžiai susipažinti su sutarčių sąlygomis ir visais atitinkamo produkto dokumentais. 

Šaltiniai: