Perspėja apie gydymo išlaidas užsienyje: trauma keliaujant gali kainuoti tūkstančius

Kelionėje susižeidus ir prireikus skubios medicininės pagalbos susiduriama su iš karto keliais iššūkiais: kaip kuo skubiau išsikviesti pagalbą, kaip rasti artimiausią medicinos įstaigą, o neretai išgąsčio sukelia ir nesuprantamų dokumentų formų pildymas bei netikėtai didelės finansinės gydymo išlaidos. Nuo pastarųjų problemų apsaugo kredito kortelių suteikiamas kelionių draudimas ir draudimo specialistai, kurie leidžia sunkiu metu galvoti apie sveikatą, o ne pinigus ar biurokratinius dalykus.

Šiaulių banko duomenimis, šiais metais kelionių draudimu besinaudojančių ir išmokas dėl įvairių draudžiamųjų įvykių gaunančių klientų labai smarkiai padaugėjo. Lyginant su praėjusių metų pirmaisiais mėnesiai, šiemet gyventojams už draudžiamuosius įvykius išmokamos sumos išaugusios du ir daugiau kartų.

„Nors dažniausiai žmonės kreipiasi ne dėl medicininių išlaidų, o atšauktų skrydžių, prarasto bagažo ir pan., didžiausios sumos būna išmokamos prireikus skubaus gydymo. Skubi medicininė pagalba svečiose šalyse gali labai daug kainuoti. Pasitaiko atvejų, kai žmonės net neturi tokio dydžio sumų, kad galėtų iš karto susimokėti už gydymą, o kompensacijos iš draudikų prašyti tik grįžę. Tokiais atvejais draudimas ir gera draudimo kompanija yra nepamainomas dalykas“, – sako Šiaulių banko Produktų vystymo departamento produktų vadovė Kristina Kvederienė.

Pataria kreiptis nedelsiant

Patekus į patikimų medikų rankas ir įsitikinus, kad pavojus gyvybei negresia, K. Kvederienė pataria nieko nelaukus kreiptis į draudimo kompaniją. Nors tai padaryti galima ir grįžus iš kelionės, draudimo specialistai gali patarti, kaip kiekvienu atveju elgtis geriausia, kaip nepadaryti klaidų, kurios paskui galėtų sutrukdyti gauti medicininių išlaidų kompensaciją.

„Jei iš karto kreipsitės į draudimo bendrovę ir informuosite, kas nutiko, kokioje gydymo įstaigoje atsidūrėte, nusikratysite ne tik atsakomybės rinkti paslaugų čekius, kitus dokumentus, kuriuos vėliau reiktų parodyti draudimo kompanijai, bet ir išvengsite situacijos, kai gydymo išlaidos kainuoja daugiau nei turite pinigų ar jums jų dar gali prireikti kelionėje. Draudimo kompanija gydymo įstaigai nusiunčia dokumentus, kuriais įsipareigoja gydymo išlaidas kompensuoti, tad iš karto žmonėms nieko nereikia mokėti“, – pasakoja K. Kvederienė.

Anot jos, iš karto klientai dažniausiai padengia mažiau kainuojančias išlaidas – už medikamentus, apžiūras, pigesnes procedūras ir pan. Tokiu atveju į draudimo bendrovę geriausia kreiptis per dešimt dienų grįžus iš kelionės.

Beje, būtent dėl šios priežasties draudžiantis pašnekovė ragina atkreipti dėmesį į tai, kokias aptarnavimo paslaugas siūlo draudimo bendrovė – geriausia, kad į ją kreiptis būtų galima bet kurią savaitės dieną ištisą parą.

„Juk visi žino, kad daugelis įvykių kaip tyčia nutinka pačiu blogiausiu metu, vakarais, kai su kuo nors susisiekti būna sudėtinga. Be to, reikia nepamiršti, kad net ir Europoje laiko juostos skiriasi, ką jau kalbėti apie atostogas egzotiškose šalyse“, – pastebi pašnekovė.

Gydymo išlaidos gali nustebinti

Kredito kortelės kelionių draudimas dengia net iki 250 tūkst. eurų siekiančias medicinines išlaidas. Nors iš pažiūros gali atrodyti, kad tokio dydžio sumos medicinos įstaigoje prireikus skubios medicininės pagalbos greičiausiai neprireiks, dažnai nepagalvojama apie repatriaciją, kuri gali būti labai brangi.

Kita vertus, ir elementarios medicininės paslaugos užsienyje gali gerokai paploninti kišenę.

Išlaidų dydis priklausys ir nuo to, ar pateksite į viešą, ar į privačią medicinos įstaigą. Pavyzdžiui, skaičiuojama, kad vien priėmimas ir elementari apžiūra ligoninėje Vakarų Europoje gali kainuoti 100-500 eurų.

Už magnetinio rezonanso tomografiją teks pakloti dar 300-800 eurų. Tad galiausiai nelaimingas nutikimas gali atsieiti ir kelis tūkstančius eurų.

„Žinome atvejų, kai žmonės slidinėdami susižeidžia vietoje, kur ribojasi dvi valstybės, pavyzdžiui, Italija ir Šveicarija. Neturint draudimo tokiu atveju tenka spėlioti, kurioje šalyje gydymas bus pigesnis“, – teigia K. Kvederienė.

Pataria nesuklysti dėl traumų draudimo

Kredito kortelių kelionių draudimo sąlygose įprastai yra nurodoma, kad į jų apsaugos apimtį nepatenka traumos. Pasitaiko atvejų, kai traumas atostogaudami patyrę žmonės dėl šios priežasties neskuba pas gydytojus ar delsia kreiptis į draudikus.

Vis dėlto banko atstovė sako, kad tai nereiškia, kad draudimo kompanija nepadengs medicininių išlaidų.

„Į gydytojus ir draudikus kreiptis būtina, nes ir traumos atveju draudikai padengs visas su gydymu susijusias išlaidas, ar reiks operacijos, ar medikamentų ir pan. Tai, kad nedraudžiama traumų draudimu, reiškia, kad žmogui tiesiog už traumą neišmokama papildoma kompensacija, kurią jis gautų apsidraudęs specialiu nelaimingų atsitikimų draudimu. Tačiau medicininės išlaidos vis tiek yra atlyginamos“, – pabrėžia banko atstovė.

Anot jos, atostogaujant neretai pasitaiko atvejų, kai žmonės krypteli koją žygiuodami, susižeidžia nukritę nuo dviračių ar slystelėję prie baseino. Visais atvejais, anot jos, turint kredito kortelę su kelionių draudimu drąsiai reikia kreiptis į medikus ir informuoti draudikus.

„Papildoma išmoka banko klientui priklauso mirties ar neįgalumo dėl nelaimingo nutikimo atveju. Pavyzdžiui, Šiaulių banko kredito kortelių turėtojams tuomet išmokama iki 30 tūkst. eurų draudimo suma“, – priduria K. Kvederienė.

Ekstremalių pojūčių mėgėjai turi suklusti

Vis dėlto pašnekovė pabrėžia, kad kredito kortelių kelionių draudimo sąlygas itin įdėmiai turėtų perskaityti sportininkai ir aktyvaus, ekstremalaus laisvalaikio mėgėjai, kuriems rizika susižeisti yra kur kas didesnė.

Draudimas dažniausiai negalios, jei užsienyje žmogus užsiims profesionaliomis treniruotėmis, kurios skirtos pasiruošti varžyboms.

Kaip pastebi K. Kvederienė, vis daugiau žmonių į užsienį keliauja ir norėdami užsiimti neprofesionaliu ekstremaliu sportu. Čia į draudimo sąlygas vėlgi reiktų atkreipti dėmesį.

Padidintos rizikos laisvalaikio praleidimo forma laikomas užsiėmimas gyvybei ar sveikatai pavojingomis sporto šakomis arba tokiomis, kurioms dažniausiai reikalinga speciali įranga ar reikmenys.

Prie tokių sporto šakų priskiriamos kovos ir kontaktinio sporto šakos, pavyzdžiui, boksas, imtynės, taip pat įvairių skraidančių aparatų pilotavimas – sklandymas, akrobatinis skraidymas, skraidymas parasparniais, oro balionais ir pan. Gyvybei ar sveikatai pavojingomis sporto šakomis draudikai taip pat laiko šuolius parašiutais, jėgos aitvarus.

„Vasarą keliaudami kur kas daugiau veiklos turi ir vandens sporto mėgėjai, kuriems taip pat derėtų būti atsargiems, mat nardant, buriuojant, plaukiojant kalnų upėmis, užsiimant banglenčių sportu įvykę sveikatos sutrikdymai taip pat gali būti nedraudžiami“, – dėsto K. Kvederienė.

Prie nedraudiminių laisvalaikio praleidimo formų priskiriamas ir automobilių bei motociklų sportas, veiklos, kuriose naudojami šaunamieji ginklai, įvairios ekspedicijos į ekstremalias vietas ir t.t.