Rinkoms siūbuojant svarbu nepamesti kelio dėl takelio

Įsisiūbavusi akcijų rinkų švytuoklė kelia nerimą ne tik mažiau patyrusiems privatiems investuotojams, bet ir smulkiajam bei vidutiniam verslui (SVV), dažnai neturinčiam tvirto investavimo ekspertų užnugario. Ieškant atsakymų, kaip išsaugoti kuo sveikesnį ir stabilesnį vertybinių popierių portfelį, verta prisiminti, kad, pasitelkus tinkamą strategiją ir specialistų pagalbą, galima išvengti brangiai atsieinančių klaidų, sumažinti rizikas ir rinkų nepastovumą paversti privalumu.

Staigiai ir netikėtai pradėjus svyruoti akcijų indeksams, daugelį nepatyrusių investuotojų apima baimė ir nemažai jų parduoda vertybinius popierius net ir nepalankiu metu. Kokių klaidų vengti esant dideliam rinkų nepastovumui? 

Pastaruoju metu akcijų rinkos smarkiai siūbavo – po reikšmingos korekcijos pernai, šiemet pagrindiniai indeksai vėl kilo į viršų.  Pagrindinis JAV akcijų indeksas „S&P 500” 2022 m. krito apie 30 proc., o šiuo metu yra arti visų laikų aukštumų. Technologijų įmonių „Nasdaq 100“ indeksas krito dar labiau –  apie 40 proc., tačiau sparčiai atsitiesė ir taip pat grįžo arti istorinių aukštumų. 

Savo rezultatais neatsilieka ir skolos vertybinių popierių rinka, kuri, išaugus palūkanų normomis, išgyvena renesansą. Tiek instituciniai, tiek ir mažmeniniai rinkų dalyviai grįžta prie klasikinio portfelio struktūros ir su dideliu džiaugsmu įsitraukia obligacijas į savo portfelius. 

Tačiau, kad ir kaip stebina šių metų rezultatai, finansų rinkos vis dar yra laukimo stadijoje. Dauguma institucinių investuotojų vengė imtis aktyvesnių veiksmų ar sprendimų vasaros laikotarpiu, o esant mažesniam likvidumui paprasčiau „sujudinti“ rinkas investuojant net ir su mažesnėmis sumomis. Analitikai tikisi rugsėjo ir spalio mėnesiais pamatyti aiškesnę situaciją, kuria kryptimi šiemet judės rinkos. 

Netikėti rinkų svyravimai – viena didžiausių rizikų visiems investuotojams. Dėl greito ir staigaus rinkų kritimo gali labai sumažėti investuotojo portfelio vertė, todėl nebūtinai savo noru kartais tenka atsisakyti net ir geriausių investicinių pozicijų realizuojant nuostolius. 

Aktyviai investuojantiems finansų rinkose, kur reikalinga užsienio valiuta, svarbu įsivertinti valiutų kursų svyravimo riziką. Net jei investicija yra pelninga, tai dar nepasako, kad galutinis rezultatas bus teigiamas. Kaip pavyzdys – JAV dolerio santykio prieš eurą pokytis, per 12 paskutinių metų, nuo 2011 m., JAV doleris prieš eurą pabrango 25 proc., žiūrint dar 12 metų atgal, JAV doleris buvo atpigęs 30 proc., o momentais pokytis siekė ir minus 50 proc. Tad valiutų kursų svyravimo rizika – ne menkas uždavinys investuotojams. 

Kita rizika, kurią svarbu įvertinti prieš priimant investavimo sprendimus, yra likvidumas. Skirtingos investavimo priemonės pasižymi skirtingomis galimybėmis vėliau jas parduoti. Pavyzdžiui, tokios investicijos kaip nekilnojamasis turtas gali pareikalauti nuo mėnesio iki metų, norint jas pakeisti į likvidesnius aktyvus. Tačiau didelių įmonių akcijas ar vyriausybių obligacijas dėl didelio jų likvidumo galima parduoti greičiau nei per 2 minutes, nepadarant neigiamo poveikio finansinio aktyvo kainai. 

Investuojantiems į pavienes akcijas ar mažo likvidumo instrumentus svarbu atsiminti, kad esant dideliems investicijos kainos svyravimams, instrumento prekyba gali būti sustabdyta. Tai reiškia, jei ir norėsite, galite negalėti parduoti instrumento, o atsidarius prekybai skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainos bus ypatingai didelis. Šios situacijos nėra eilinės, tačiau ypatingai aktualios investuojantiems su automatinio pirkimo ar pardavimo funkcija, kur dideli svyravimai gali „išmušti“ nustatytus sąlygas. 

Kitas rizikos veiksnys – prekyba su svertu (t. y. už skolintus pinigus). Investuotojai, naudodami svertinę prekybą, prisiima riziką, kad gali prarasti daugiau, nei turėjo. Dėl didelių rinkos svyravimų gali būti pareikalauta padengti nuostolį ar įnešti papildomų lėšų galimų nuostolių padengimo užtikrinimui. Šio tipo prekyba yra ypatingai rizikinga, tad svarbu įvertinti savo galimybes ir atsakomybes įvykus netikėtiems pasikeitimams rinkose. Dar svarbiau atsakingai pasirinkti finansinį partnerį, kuris užtikrintų, kad portfelio vertė negalėtų nueiti „į minusą“, tai yra tampate skolingi. 

Viena iš pagrindinių klaidų, kurią daro investuotojai svyruojant finansų rinkoms, tai emocijų nulemtas sprendimų priėmimas. Baimė, panika ir godumas – dažni palydovai, kurie į antrą planą nustumia racionalumą, rizikų įvertinimą ir analizę, bei skatina pirkti arba parduoti vertybinius popierius netinkamu metu. Dėl trumpalaikio „triukšmo“ investuotojai gali nekreipti dėmesio į esminius įmonių ar turto rodiklius, klaidingai įvertina ir neišnaudoja pasitaikančių galimybių. 

Kita dažna klaida, ištinkanti ne vieną investuotoją, yra pernelyg dažni prekybos sandoriai. Didelių svyravimų laikotarpiu kai kurie investuotojai patiki, kad gali nuspėti tinkamą momentą ir „pagauti“ žemiausią ar aukščiausią kainą. Tačiau reikia pripažinti, kad dažnai sudarant sandorius, greičiau patirsite didesnes sandorių išlaidas nei uždirbsite aukštesnę investicijų grąžą, apie 80-90 proc. investuotojų, kurie užsiima dienine prekyba praranda savo pinigus. Be to, tokie trumpalaikiai sprendimai priverčia nukrypti nuo ilgalaikės investavimo strategijos – tokiu būdu pametamas kelias dėl takelio. 

Bene dažniausia investavimo nuostolius lemianti klaida yra diversifikacijos trūkumas. Investuotojai ne visada tinkamai diversifikuoja savo portfelius ir taip prisiima didesnę riziką tapti priklausomiems nuo vieno ar kelių investicinių instrumentų, ūkio sektorių ar net nuo konkretaus termino. Ne vienas žino taisyklę, kad nelaikyti visų kiaušinių vienoje pintinėje, tačiau retas, kuris taip ir gyvena. 

Nesugebėjimas išlaikyti diversifikuoto portfelio, atitinkančio toleruojamą riziką ir investavimo tikslus, dažnai yra ilgalaikės investavimo strategijos nesilaikymo pasekmė ar aiškios investavimo krypties bei tikslo neturėjimas, tai vienas iš greičiausių būdų pervertinti savo galimybes. 

„Prisirišimas“ prie nuostolį generuojančių investicijų – taip pat viena iš pasitaikančių investuotojų klaidų. Nepatyrę investuotojai tikisi, kad išlaikant nuostolingas investicijas pakankamai ilgai, jų vertė vėl pradės augti, net ir blogėjant tos investicijos rodikliams.  Paradoksalu, bet su pelningomis investicijomis dažnai elgiamasi priešingai – skubama jas parduoti ir užfiksuoti pelną kuo anksčiau, taip ir neišnaudojus viso potencialo. 

Net ir labai svyruojant finansų rinkoms, svarbiausia nepamesti galvos ir nuosekliai laikytis savo investavimo strategijos. Rinkų nepastovumas gali tapti galimybe uždirbti ar bent išlaikyti investicijų vertę, tačiau reikia gerai įvertinti situaciją, savo galimybes, ir, prireikus, pasinaudoti specialistų pagalba. 

Pasak vieno didžiausio JAV investicinio banko, „J.P.Morgan“, per paskutinius 20 metų vidutinio mažmeninio investuotojo pasiekta grąža siekia iki 4 proc., kai „S&P 500“ sudarė apie 10 proc. Prastesnius rezultatus per šį laikotarpį rodė tik žaliavos ir grynieji pinigai, iš kurių pastarieji turi labai gerą pasiteisinimą – neigiamos palūkanų normos. Toks grąžos skirtumas ne retai yra nulemtas tiek investuotojus lydinčių klaidų, tiek nenoro ar nemokėjimo valdyti iškylančias rizikas finansų rinkose.