Sėkmingos partnerystės formulė – bendradarbiavimas

Pasaulio verslo istorijoje netrūksta pavyzdžių, kai sėkmės įmonėms pavyko pasiekti tik dviem ar keliems genialiems verslininkams suvienijus jėgas. Pirmoji Beno Coheno ir Jerry Greenfieldo ledainė Vermonto valstijoje duris atvėrė 1978 m., renovuotame degalinės pastate.  Jie investavo 5 USD į ledų gamybos kursą paštu ir turėjo 12.000 USD pradinio kapitalo, iš kurių 4.000 USD buvo skolinti. Per mažiau kaip penkerius metus etiško verslo koncepcija besivadovaujančiam duetui pavyko pasiekti 4 mln. USD kasmetinius pardavimus, o 2000 m. metinis bendrovės pelnas sudarė 326 mln. USD. Įkūrėjai ne kartą yra sakę, kad jų sėkmės pagrindas – vienodai suvokiama verslo vizija ir skirtingi, vienas kitą papildantys abiejų įgūdžiai.

Rizikos kapitalistas Peteris Thielis savo knygoje „Zero to One“ išsako mintį, kad kurti verslą kartu su partneriu yra tas pats, kaip duoti santuokos įžadus.

„Svarbu ne tik tai, kad verslą kartu kuriantys asmenys pasižymėtų vienas kitą papildančiais įgūdžiais bei savybėmis, bet ir tai, kad sutaptų jų vizija ir kad jie vienas kitą mėgtų – tik tada jie kartu sugebės įveikti iškylančias kliūtis“, — rašo verslininkas.

V. Žemaitis akcentuoja, kad tvirta partnerystė turi sieti ne tik bendrą verslą kuriančius partnerius, bet ir bendrų reikalų turinčius skirtingų verslų atstovus. Kai tarpusavio pasitikėjimo nėra, kartais net ryžtingiausių vadovų planai lieka neįgyvendinti.

„Jeigu partneriai turi paslapčių ar baiminasi, kad pasidalinus su partneriais originaliomis mintimis, jos gali būti nukopijuotos, progreso nebus. Vis dėlto, reikia suvokti, kad pačios idėjos vertė yra nulinė, reikšminga ji tampa tik tada, kai sukuriami tos idėjos įgyvendinimo procesai, kai ji sėkmingai realizuojama“, – pabrėžia V. Žemaitis.

Andrew C. Marshallas, inovacijų konsultacinės bendrovės „Primed Associates“ vadovas, skirtumą tarp idėjos ir jos įgyvendinimo apibūdina kaip skirtumą tarp kūrybiškumo ir inovatyvumo.

„Kūrybiškumas šių dienų verslui yra svarbus, tačiau tai – tik pirmasis žingsnis. Tik tada, kai kūrybiškos idėjos pereina inovavimo procesą, atsiskleidžia visas jų potencialas – tik verslui, tiek vartotojams. Be idėjų nebūtų inovacijų, bet būtent inovacijos neša pelną“, – „Business Insider“ yra rašęs jis.

V. Žemaitis pritaria, kad sugalvoti idėją, pvz., draugišką vartotojui įrengimą, kurį galima būtų valdyti vienu mygtuko paspaudimu, yra kur kas paprasčiau, negu ją įgyvendinti. Idėjai reikia kūrybiškumo ir vaizduotės, tačiau į ją, priešingai nei į inovacijas, dažniausiai nereikia investuoti, ji nereikalauja jokių papildomų lėšų. Inovavimo procesas – sudėtingesnis.

„Tokiu atveju būtinas veiksmų planas, profesionali komanda, kuri galėtų idėją plėtoti ir realizuoti“, – sako pašnekovas.

V. Žemaitis konstatuoja, kad su idėjų įgyvendinimo iššūkiu susiduria visos bendrovės. Svarbu, tai, jog trumpalaikis pasinaudojimas partneriais ar trumpalaikė nauda, kad ir didžiulė, verslo ar projekto įgyvendinimui nepakištų kojos. Tokiu atveju sėkmės pamatas yra tik nuoseklumas ir visų suinteresuotų pusių bendradarbiavimas.

„Gyvename tokiame amžiuje, kai nesunku rasti tiekėją, kai konkurencija yra begalinė, nes, nesusitarus su vienu potencialiu partneriu, paslaugą ar žaliavą galima įsigyti iš kito tiekėjo, esančio bet kur pasaulyje. Šiuo atveju bendradarbiavimą reiktų suprasti kaip tinkamą susitarimų laikymąsi, kainą, kuri yra pagrindžiama tikrosiomis patiriamomis išlaidomis, tam tikrą toleranciją, kuri nepakenktų nė vienai bendradarbiaujančiai pusei“, — paaiškina pašnekovas.

Bendraujant su finansinėmis įstaigomis taip pat svarbus bendradarbiavimo aspektas. Anot V. Žemaičio, Šiaulių banke tikslingai kuriami ilgalaikiai ir partneriški ryšiai.

„Dedame pastangas pažinti savo klientą. Tik aiškiai suprasdami jo poreikius ir situaciją galime pasiūlyti tinkamiausius finansinius instrumentus, rasti geriausių sprendimų“, — pabrėžia pašnekovas.

Jis sklaido mitą, kad finansinės institucijos mąsto vien skaičiais ir tikina, jog verslo sėkmę lemia ilgalaikis santykis ir bendradarbiavimas.

„Sunku suprasti verslą, kuris siekia trumpalaikės naudos. Vienos pusės pasinaudojimas situacija, gali lengvai iššaukti kitos pusės reakciją — ieškoti alternatyvų. Pritraukti klientą, sukurti ryšį yra sudėtingas ir ilgas procesas.  Susitarimų nesilaikymas ar neadekvati paslaugos ar produkto kaina viską gali lengvai sugriauti“, — vertina V. Žemaitis.

V. Žemaitis akcentuoja, kad banke bendradarbiavimas turi prasidėti jau nuo pirmojo susitikimo.  Kai abi pusės yra suinteresuotos ir atviros, tikslą pasiekti lengviau.

„Norėdami pažinti klientą, iš jo tikimės atviros informacijos apie įmonę, jos veiklą, siekius ir tikslus. Žinoma, vien geros idėjos ar užtikrinimo priemonės negarantuoja finansavimo, todėl dirbdami kartu ir ieškodami finansinių sprendimų aptariame visus susijusius aspektus: uždirbtas pajamas, patirtas sąnaudas, lėšas, kurių  įmonė galės skirti savo įsipareigojimams dengti ir lėšas, kurias bus galima kaupti tolimesnėms investicijoms ar dividendų išmokėjimui“, — vardija pašnekovas.

Vykusio bendradarbiavimo esmė, teigi jis, — ne vien pasiekti susitarimą, bet ir jo laikytis.

„Svarbu laikytis susitarimų: projekto įgyvendinimo terminų,  informaciją apie projekto įgyvendinimo eigą, sėkmes ir nesėkmes teikti laiku ir išsamiai. Svarbu ir laiku vykdyti įsipareigojimus – juos su banku privalu aptarti dar prieš pradedant bendradarbiauti. Kaip minėjau, esame tolerantiški, tačiau tolerancija neturi pakenkti nė vienai bendradarbiaujančiajai pusei“, — teigia V. Žemaitis.

Jis pritaria, kad numatyti galima ne viską. Dauguma yra susidūrę su situacija, kai paskaičiuota sąmata projekto metu padidėja ar suplanuoto biudžeto ima nepakakti, kad idėją būtų galima tinkamai įgyvendinti iki galo.

„Šiuo atveju atvirumas ir nuolatinis bendravimas, gali padėti išvengti sunkumų, tiek įgyvendinant konkretų projektą, tiek apskritai plėtojant verslą. Jeigu įmonė atidžiai stebi savo veiklą, su partneriais dalijasi finansiniais rezultatais, geranoriškai paaiškina nesklandumo priežastis, visiems būna lengviau: bankas suvokia tikrąją situaciją, o klientas gali rasti atsakymų, ką daryti, kitaip, kad, kad viskas stotųsi į savo vėžes“, — pataria V. Žemaitis.

„Tik aiškiai suprasdami kliento poreikius ir situaciją galime pasiūlyti tinkamiausius finansinius instrumentus“, - teigia Vytautas Žemaitis, Šiaulių banko Šiaulių regiono ir filialo verslo klientų direktorius.