SVV ir tvarumas – misija įmanoma?

Ar esate nedidelis prekybininkas, o gal kirpyklos savininkas, arba kuriate rankų darbo žaislus – visam smulkiam ir vidutiniam verslui pandemija smogė iš peties ir privertė staigiai ieškoti naujų būtų dirbti ir išgyventi. Tuo pačiu, klientai iš verslo, nepriklausomai nuo jo dydžio, šiandien papildomai vis dažniau tikisi ir dėmesio aplinkai bei visuomenei, kitaip tariant, tvarumo. Bet jis neturėtų tapti papildomu galvos skausmu – link tvarios veiklos galima judėti ir mažais žingsniais, kurie ne tik aplinkai, bet ir pačiam verslui yra naudingi.

Daugeliui mažų įmonių tvarumo terminas ir su juo susiję pokyčiai iš tiesų skamba gąsdinančiai, tačiau jie nebūtinai reiškia dideles permainas ar papildomas sąnaudas. Priešingai, daugelis tyrimų ir kitų verslų patirtis įrodo, kad tvariau veikiantis verslas turi galimybę sutaupyti išlaidų ir netgi daugiau uždirbti. O jei į tvarumo tikslą įsitraukia visa komanda – tai tampa dar ir rimtu stimulu darbuotojų motyvacijai.

„Tvarumas iš teorinių reikalavimų vis labiau tampa verslo kasdienybe. Net jei pats verslas neprioretizuoja tokios atsakomybės – to reikalauja vis daugiau klientų. Tas reikalavimas nebūtinai yra tiesioginis – jei dvi įmonės gaminą labai panašų produktą už labai panašią kainą, tačiau viena iš jų gamyboje naudoja atsinaujinančios energijos šaltinius ar aplinkai nekenkiančią pakuotę, tikėtina, kad šiandienos pirkėjas rinksis pastarosios produktą. Tad tvarumas yra ne tik socialinės ir aplinkos atsakomybės kriterijus, kartu tai – konkurencingumo įrankis verslui“, – pabrėžia Šiaulių banko pardavimų ir rinkodaros tarnybos vadovė Daiva Šorienė.

Pats tvarumas, kitaip dar vadinamas darnumu ar įmonių socialine atsakomybe, susideda iš trijų svarbiausių sričių – ekonominės, socialinės ir aplinkosauginės. Visos šios sritys vienodai svarbios ir turi derėti tarpusavyje. Paprastai tariant, tvaraus verslo veikla ir daromi veiksmai turi būti ekonomiškai efektyvūs, socialiai teisingi ir aplinkai draugiški vienu metu.

Prieš imantis pavienių tvarumo veiksmų, pirmas žingsnis – įvertinti savo verslo situaciją. Reikia patiems sau atsakyti, kurios įmonės veiklos į atmosferą išskiria daugiausiai CO2, kur labiausiai teršiama, su kokiais socialiniais iššūkiais susiduria organizacija, kur yra švaistoma daugiausiai išteklių ar resursų? Labai didelė tikimybė, kad kai kurie jūsų veiksmai jau šiandien yra tvarūs ir aplinkai draugiški, tik jūsų klientai ir partneriai apie tai dar nežino. Vertinimui galima pasitelkti viešai prieinamus standartus ir įrankius. Vienas žinomiausių pasaulyje – Global Reporting Initiative (GRI) tinklas, kuris pateikia įvairias gaires, kaip rinkti ir pristatyti socialinės atsakomybės ir tvarios veiklos duomenis. Dar vienas įrankis – rekomendacijų standartas ISO 26000, kuriame pateiktos rekomendacijos, kaip įmonei tapti socialiai atsakingesne, kokias praktikas įgyvendinti ir kaip apie tai informuoti.  

Įsivertinimui labai praverstų ne tik statistika ir duomenų analizė, bet ir pokalbis su darbuotojais. Jei nuo pat pradžių į procesą įtrauksite visus darbuotojus, jie bus labiau suinteresuoti siekti tikslų ir kartu imtis tvarių darbų.

„Darbuotojai ir vidinė kultūra yra visos verslo sėkmės pagrindas, todėl ir tvarumo iniciatyvas verta pradėti iš vidaus. Svarbiausia laikytis dviejų greta einančių linijų – edukacijos ir veiksmų. Jei darbuotojas supras, kodėl turi atlikti kažkokius veiksmus, bus lengviau įgyvendinti ir pačią iniciatyvą. Lygiai taip pat neužteks tik papasakoti apie idėją – reikia paskatinimo, žengto pirmojo žingsnio“, – pataria D. Šorienė.

Antras žingsnis – veiksmai. Kokių jų verslui verta ir reikėtų imtis, labai priklauso nuo kiekvienos organizacijos specifikos ir veiklos. „GreenBiz.com“ pateikia ir keletą universalių žingsnių, kurių daugelis verslų galėtų imtis jau dabar be didesnių investicijų. Pavyzdžiui, galite sudaryti sąlygas savo darbuotojams dirbti nuotoliniu būdu, tai padės mažinti ne tik veiklos taršą ar sąnaudas, bet ir motyvuos darbuotojus. Prie naudų darbuotojams galima įtraukti ne tik automobilių kuro, bet ir viešojo transporto kompensavimo variantą. Net ir kasdieniams poreikiams biure verta naudoti tvaresnes žaliavas – tai gali būti perdirbtas popierius, ekologiški valikliai, geriamas vanduo be plastiko pakuočių. Vietoje naujų daiktų ar prietaisų, galima rinktis atnaujintus. Tokią pasiūlą ir Lietuvoje jau siūlo išmaniųjų prietaisų teikėjai.

Ne tik aplinkai, bet ir verslo rezultatams svarbu nešvaistyti žaliavų. Taip pat verta rūšiuoti tai, ką būtina išmesti, ir padėti tai daryti savo klientams – investuoti į tvarią pakuotę iš perdirbtų ar bent jau lengvai perdirbamų medžiagų, mažinti pačios pakuotės kiekį.

„Šiaulių banke kolegos dirba 37-iuose Lietuvos miestuose, todėl pirmosios mūsų iniciatyvos turėjo būti labai universalios ir pritaikomos. Mes pradėjome nuo bendros edukacijos apie tinkamą atliekų rūšiavimą, tada į kiekvieną skyrių pristatėme rūšiavimui tinkamas talpas bei aiškų ir lengvai matomą priminimą, kaip tinkamai tai daryti. Įgyvendinus pirmąją iniciatyvą, pradėjome skatinti darbuotojus atsisakyti vienkartinių plastiko vandens buteliukų ir išdalinome dailias, patogias ir, svarbiausia, daugkartines gertuves. Dar vėliau pakvietėme darbuotojus savanoriauti ir savo mieste, darbo metu, keliauti tvarkyti aplinkos. Tačiau prie visų iniciatyvų, visuomet sekė aiški komunikacija – kodėl taip darome“, – patirtimi dalijasi D. Šorienė.

Tarp tvarių iniciatyvų, Šiaulių banko atstovė mini ir kitokias dovanas darbuotojams ar klientams. Pavyzdžiui, pernai per Kalėdas Šiaulių bankas klientams dovanojo tiesioginę visą parą teikiamą transliaciją iš elnių aptvaro ir laukinio miško. Jokių pakuočių, daiktų – tik emocija ir nuotaika tiesiai į klientų ekranus.

Pasak D. Šorienės, svarbu ne tik tai, ką galite padaryti savo organizacijos viduje, bet ir jūsų aplinka. Pavyzdžiui, kokius renkatės prekių ar paslaugų tiekėjus. Štai, Šiaulių bankas naudojasi „Telia“ kompiuterinių darbo vietų nuomos ir aptarnavimo paslaugomis, taip taupo žaliavas, o ir pasenusios įrangos neišmeta, o atiduoda tiekėjui, kuris pasirūpina jos antriniu panaudojimu. Duomenų centras, kuriuo naudojasi bankas, atitinka Kyoto sutarties reikalavimus. Be to, bankas pasirinko ir „Telia“ debesų bei video konferencijų paslaugas, kurios leidžia atsisakyti kelionių į kitus miestus. Visos šios paslaugos ne tik prisideda prie tvarių sprendimų, bet ir padėjo pandemijos metu sėkmingai ir lengvai adaptuotis dirbi nuotoliniu būdu.

Į tvarumo tikslus ir veiksmus verta įtraukti ir darbuotojų darbo sąlygų gerinimą, pagalbą bendruomenei, kurioje veikiate, veiklos efektyvumo veiksmus. Tai yra socialiniai ir ekonominiai tvarumo aspektai, kurie šiandien svarbūs ir įmonės, kaip darbdavio, įvaizdžiui. Be to, motyvuota, įvairi komanda – svarbiausias ramstis siekiant geresnių verslo rezultatų.

O kai jau turite veiksmų planą, trečias žingsnis – nubrėžti aiškius terminus, ko ir kada organizacija nori pasiekti, bei nuolat matuoti, kaip sekasi tai daryti. Apie pasiektus rezultatus taip pat svarbu informuoti darbuotojus, partnerius, visuomenę. Tam gali padėti verslo tvarumo ataskaitos, tačiau ne visos įmonės nori ar gali skirti resursų joms rengti. Pradžiai labai tiktų ir žinutės ant pakuotės ar pačios prekės, informacija internetiniame puslapyje ar socialiniuose tinkluose. Jei turite tvarumo sprendimų, jūsų klientai turi apie tai žinoti, nes šiandien tai gali tapti svariu papildomu argumentu  iš visų veikiančių verslų pasirinkti būtent jūs.