Lietuvos investicijų indeksas augo – kam uždirbti sekėsi geriausiai

Lietuvos investicijų indekso vertė 2023 metais pakilo 3,3 proc. – tiek pat, kiek ir metais anksčiau. Pernai po ilgesnio laikotarpio augo Lietuvos Vyriausybės obligacijų bei indėlių grąža, tačiau būsto vertės augimas lėtėjo iki minimumo. Neigiamos įtakos indeksui turėjo vis dar ženkli infliacija. Tai jau 12 metai iš eilės, kai Lietuvos investicijų indekso vertė didėja.

„2023 metai Lietuvos investicijų indeksui nebuvo ypatingi. Nors nė viena turto klasė nekrito, kaip, pavyzdžiui, Lietuvos įmonių akcijų vertė 2022-aisiais, augimas nebuvo didelis – bendrai mažesnis nei vidutinė metinė infliacija.

Galima atkreipti dėmesį, kad atsigavo fiksuoto pajamingumo turto klasės – indėliai ir Lietuvos Vyriausybės obligacijos. Pamoka investuotojams – svarbu investicijas diversifikuoti ne tik pagal turto klases, bet ir pagal regionus. Būtent plati diversifikacija lėmė, kad pernai daugiausiai uždirbo gyventojai, kaupę II pakopos pensijų fonduose, kurie gyventojų turtą investuoja visame pasaulyje, todėl pasiekė net 14,3 proc. grąžą“, – sako Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

Lietuvos investicijų indeksas pristatomas kasmet nuo 2016-ųjų. Jo autoriai, buvę INVL investicijų valdytojai, prisijungė prie Šiaulių banko grupės ir toliau nuosekliai tęsia šio indekso skaičiavimą. Lietuvos investicijų indeksą lygiomis dalimis sudaro kasmet vertinama pagrindinių šalies turto klasių: akcijų, obligacijų, būsto nuomai ir indėlių grąža.

Daugiausiai uždirbo investavę pensijų fonduose

Lietuvos investicijų indekso augimą 2023 m. labiausiai lėmė būsto nuomos pajamos bei trumpalaikių ir ilgalaikių skolos vertybinių popierių (obligacijų) kainų šuoliai. Vis dėlto, 3,3 proc. indekso augimas yra mažesnis nei vidutinis. Per pastaruosius 10 metų indeksas augo vidutiniškai 5,4 proc. kasmet.

Būsto kainos ir nuomos pajamos pernai didėjo 5,8 proc., daugiausiai prisidėdamos prie Lietuvos investicijų indekso augimo. Tačiau tai – kone perpus lėtesnis augimas, nei vidutiniškai pastarąjį dešimtmetį. Būsto kainos augimo dedamoji per 2023 m. tebuvo 1,7 proc., nuomos pajamų dalis – 4,1 proc. Palyginti – vien būsto kainos augimas metais anksčiau siekė 19,1 proc.

Vis dėlto, skirtingais metais tai vienos, tai kitos turto klasės rodo didesnį potencialą. Pernai Lietuvos ilgalaikių obligacijų grąža siekė 4,2 proc., kai, palyginti, pastaruosius 10 metų ji vidutiniškai siekė 0,7 proc. Indėlių grąža pernai išaugo iki 3,2 proc., kai pastaruosius 10 metų tesiekė vidutiniškai 0,4 proc.

Lietuvos įmonių akcijos po nuviliančių 2022-ųjų, kai jų kainos krito 2 proc., pernai grįžo į neutralią zoną.  Palyginti, pastaruosius 10 metų jos generavo vidutinę 8,4 proc. grąžą. Vis dėl Lietuvos akcijų kainų bangavimas neprilygo „amerikietiškiems kalneliams“, kuriuos išgyveno Europos akcijos, 2022 metais smukusios beveik 10 proc., o pernai pakilusios iki 16,6 proc. Dar labiau laukinius Vakarus priminė pasaulio bendrovių akcijos, nuo beveik -18 proc. užpernai, atšokusios iki beveik 23 proc. pernai.

Nors Lietuvos akcijų vertė 2023 metais nepasivijo pasaulinių tendencijų, ir pastarojo dešimtmečio, ir paskutinių 28 metų Europos, pasaulio bei Lietuvos akcijų rinkų vidutinė metinė grąža siekia solidžius  7 – 8 proc. ir gerokai viršija infliaciją.

„2023 metus pasaulyje pažymėjo „visko ralis“, kurį lėmė besitraukianti infliacija, palūkanų mažinimo lūkesčiai ir dirbtinio intelekto pažanga. Antroji metų pusė buvo itin palanki JAV akcijoms, ypač technologijų srityje. Vis dėlto, šie veiksniai, dėl Lietuvos ekonomikos struktūros, tokios reikšmingos įtakos Lietuvos akcijoms neturėjo. Bet reikia prisiminti, kad ir finansų rinkų nuosmukį 2022 metais Lietuvos finansų rinkos išgyveno daug lengviau“, – sako V. Rūkas.

Didžiąją dalį gyventojų patikėtų lėšų į pasaulio akcijas investuojantys II pakopos pensijų fondai taip pat pernai uždirbo gerokai infliaciją lenkusią grąžą – 14,3 proc. Beje, vidutinė pensijų fondų grąža vidutinę infliaciją lenkia ir per pastaruosius 10 metų ir per 20 metų.

Namų ūkiai praturtėjo dešimtadaliu

O kaip Lietuvos gyventojams sekėsi auginti savo turtą? Likvidus šalies namų ūkių finansinis turtas per metus paaugo apie 10 proc. ir pasiekė 36,6 milijardo eurų. Per pastaruosius 10 metų turtas išaugo 2,5 karto. Prie gyventojų turtėjimo prisidėjo ir tvirta darbo rinka: aukštas atlyginimų augimo tempas bei didėjantis dirbančiųjų skaičius.  Pernai gyventojų portfeliuose labiausiai – dvigubai – padidėjo skolos vertybinių popierių (obligacijų) dalis.

2023 m. III ketv. Lietuvos banko duomenimis, didžiąją dalį Lietuvos gyventojų likvidaus finansinio  turto – 70 proc. – sudarė pinigai ir indėliai. Ši dalis per metus sumažėjo 2 procentiniais punktais. Tačiau 2 procentiniais punktais išaugo gyventojų turto pensijų fonduose dalis. Pensijų fonduose gyventojų sukaupto turto suma per metus padidėjo 20 proc. ir bendrai beveik pasiekė penktadalį viso likvidaus namų ūkio turto. Palyginti, prieš 10 metų ši dalis buvo vos didesnė nei 10 proc.

„Praėję metai buvo dėkingi gyventojams, kurie pasidėjo terminuotą indėlį, įsigijo obligacijų arba kaupė lėšas pensijų fonduose. Bendrai pastaruosius dešimt metų matome tendenciją, kad sparčiausiai auga gyventojų turtas pensijų fonduose ir iš lėto mažėja pinigų ir indėlių dalis. Kita vertus, tai rodo, kad gyventojai vis dar lėtai atranda būdų aktyviau ir pelningiau įdarbinti finansinį turtą, kurį apgraužė dviženklė infliacija 2022 m.“, – pastebi V. Rūkas.

Prognozės

Šių metų Lietuvos pagrindinių turto klasių tendencijas labiausiai lems laukiami palūkanų normų pokyčiai ir tikėtinas infliacijos mažėjimas.

„Rinkų lūkesčiai, kad palūkanų normos pradės mažėti – vis didesni. Mažėjančios palūkanos, tikėtina, lemtų ir švelniai besitraukiančias indėlių palūkanas, kurios, regis, jau buvo pasiekusios piką.

Būsto kainų pokyčius prognozuoti sunku, tačiau besitęsianti kainų stagnacija yra realiausias scenarijus. Vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu kainos galiausiai priklauso nuo situacijos darbo rinkoje – dirbančiųjų skaičiaus ir darbo užmokesčio pokyčio.

Skolos vertybinių popierių rinkoje didelių pokyčių nematyti – ilgalaikės Lietuvos Vyriausybės obligacijos šiuo metu teikia 3,5 – 4 proc. pajamingumą.

Tikimės, kad ilguoju laikotarpiu akcijos atsigaus, nes įmonės uždirba pelno – vien todėl jos tampa vertingesnės. Vis tik tvyrantis geopolitinis neapibrėžtumas investuotojų greito pelno lūkesčius gali apkarpyti“, – tikisi Šiaulių banko grupės turto valdymo įmonės „SB Asset Management“ vadovas Vaidotas Rūkas.

Daugiau apie Lietuvos investicijų indeksą.

Pranešimo skaidres rasite ČIA.