Saugumo programa
Užsisakę saugumo programa vos už 0,9 eur per mėnesį apsaugosite ne tik turimą mokėjimo kortelę nuo vagystės ar neteisėto panaudojimo, bet ir automobilio raktelius nuo praradimo bei bilietus į renginį susirgus.
Tobulėjant skaitmeniniams kanalams, deja, tobulėja ir sukčių taktikos. Ir nors bankų sistemos yra visiškai saugios, kasdien visame pasaulyje vyksta sukčiavimo atvejai, siekiant tiesiogiai iš klientų išvilioti pinigus. Todėl norint išvengti pinklių, verta žinoti galimus sukčiavimo būdus ir į ką reikia atkreipti dėmesį, sulaukus įvairių pasiūlymų.
Nepamirškite, kad sukčiai taikosi ne tik į privačius asmenis, bet ir į verslus, todėl šias temas aptarkite su savo šeimos nariais, kolegomis, draugais.
Sukčiaus pagrindinis tikslas yra išvilioti pinigus. Tam pasitelkiamos įvairios psichologinės manipuliacijos (siekiant skubinti klientą priimti skubų, neracionalų ir nesaugų sprendimą), klientų klaidinimas, pateikiant didelį kiekį informacijos, šantažavimas (siekiant pabrėžti kliento „neišmanymą“ ir verčiant priimti sprendimus, nesusipažinus su situacija), apsimetimas kitu asmeniu ar įmone, klastojant interneto svetaines, klientų aptarnavimą, komunikaciją (taip siekiama, kad klientas patikėtų, jog bendrauja ne su sukčiumi). Taip pat sukčiai atlieka žvalgybą, t. y. bando sužinoti jūsų duomenis (pvz., per socialinius tinklus, tokius kaip Facebook, LinkedIn ir pan.), kuriuos vėliau panaudoja sukčiavimui.
Tokiu atveju sukčiai su aukomis susisiekia pačiais įvairiausiais būdais: telefonu, įprastu paštu, el. paštu, internetu. Klientui atrodo, kad su juo susisiekė bankas. Dažniausiai priežastimi yra nurodytas kažkoks skubus atvejis, susijęs su kliento sąskaita: siūloma užblokuoti neteisingą pervedimą, sustabdyti neteisėtus veiksmus, patvirtinti duomenų teisingumą, reikalaujama apmokėti skolą bankui, informuojama apie pinigų pervedimą ir panašiai.
Jeigu susisiekiama raštu (el. laišku, SMS panešimu) – dažniausiai prašoma paspausti nuorodą, kuri atrodo kaip banko tinklalapis arba interneto bankas. Čia, prašoma suvesti savo prisijungimo duomenis, kuriuos sukčiai pasisavina.
Jeigu susisiekiama skambučiu, gali būti prašoma nurodyti naudotojo ID, asmens kodą, kortelių PIN kodus ar jų numerius. Po kurio laiko telefone galite išvysti savo turimos prisijungimo priemonės atsiųstą prašymą suvesti slaptažodžius.
Nepamirškite - sukčius siekia, kad klientas pats duotų sutikimą bankui įvykdyti mokėjimo operaciją, nes tokiu atveju būtų sunkiau pažinti sukčiavimą ir susigrąžinti operacijos sumą.
Žemiau pateikiami pavyzdžiai, kuomet klientai gavo neva iš Šiaulių banko siunčiamus laiškus. Atkreipkite dėmesį į neaiškų siuntėją (nors pavadinime naudojamas Šiaulių banko pavadinimas, matoma, kad el. pašto adresas nėra @sb.lt), tekstas tokiuose laiškuose dažnai rašomas su rašybos arba kalbos kultūros klaidomis (bet nebūtinai - vis daugiau sukčių geba formuluoti korektišką ir taisyklingą kalbą), prie laiško prisegami dokumentai, kurie yra apkrėsti virusu arba vedantys į išorines svetaines.
Pasitaiko atvejų, kuomet klientai sulaukia skambučio ar pranešimo (nebūtinai iš banko, gali būti kita organizacija) arba patys paspaudžia ant reklamos internete, kviečiančios investuoti ir greitai užsidirbti pinigų. Dažniausiai tai yra „momentiniai“ pasiūlymai, dėl neva itin palankių sąlygų. Tai ypač mažos rizikos investavimo pasiūlymai su galimybe greitai uždirbti didelę grąžą. Ypač populiarūs su kriptovaliutomis susiję pasiūlymai. Tiek bendraujant su sukčiumi, tiek sukčių sukurtoje svetainėje, informacija pateikiama pakankamai profesionaliai, kartais net naudojamos žinomų žmonių nuotraukos, netikri atsiliepimai, straipsniai.
Tokiu sukčiavimo būdu yra skatinama prisijungti prie investavimo platformos ir įnešti nedidelę sumą pinigų (dažniausiai 50-500 Eur). Atlikus tokį pinigų „įdarbinimą“, iš pradžių rodomi labai pelningi, bet netikri augimo rodikliai, kurie vilioja įnešti dar daugiau pinigų.
Kad tai yra sukčiavimo atvejis, dažniausiai paaiškėja norint uždirbtus pinigus atsiimti. Klientui bandant atsiimti „uždirbtus“ pinigus, sukčiai prašo papildomų pinigų, neva „mokesčių“ už „išgryninimą“ ir pan. Arba nurodo, kad sąskaitoje turi būti tam tikra suma, neva būtų daromas „veidrodinis“ mokėjimas. „Veidrodinis“ mokėjimas – sukčių terminas, neva sąskaitoje turi būti tokia suma, kurią bandoma persivesti iš „uždirbtų“ pinigų.
Apgautam asmeniui supratus, kad prarado pinigus, sukčiai gali dar kartą pasinaudoti ir siūlyti įvairias mokamas teisines pagalbas, neva padėsiančias susigražinti pinigus.
Romantinis sukčiavimas yra pagrįstas asmeniniu ryšiu su potencialia auka ir dažniausiai vyksta internete. Viskas prasideda nuo žinučių, kviečiančių susipažinti, tuomet bendravimas plėtojamas į apsikeitimą nuotraukomis, skambučius, ateities planų kūrimą, susitikimo planavimą. Tam tikru metu sukčius paprašo pervesti šiek tiek pinigų dėl kažkokios skubios situacijos (pavyzdžiui, bilietui nusipirkti, sveikatos problemoms spręsti ir pan.). Tokios skubios situacijos dažnai kartojasi, vis prašant pervesti pinigų. O tuomet sukčius tiesiog dingsta.
Vienas iš sukčiavimo atvejų, kuomet sukčiai reklamuoja paskolas ir prieš jas išduodant prašo sumokėti įvairius mokesčius (paskolos mokestis, notaro mokestis ir pan.). Dažniausiai šiuos mokesčius prašoma pervesti į užsienyje veikiantį banką. Žinoma, atlikus pavedimą, paskola nėra išduodama.
Tokiu pačiu principu vyksta ir laimėjimų, paveldėjimo sukčiavimo schema, kuomet susisiekiama su asmeniu, pranešama apie didžiulę pinigų sumą ir prieš pervedant prašoma sumokėti mokesčius.
Kitas sukčių būdas apgauti klientus yra būsto nuomos arba būsto įsigijimo įnašai. Sukčiai skelbimų portaluose patalpina neva nuomojamo ar parduodamo būsto nuotraukas, o susidomėjusius asmenis verčia kuo greičiau sumokėti rezervacijos mokestį pavedimu. Vėliau būsto „savininkas“ tiesiog dingsta.
Nelaimingų atsitikimų schemos naudojasi žmonių emocijomis ir noru padėti kitiems. Apgavikai skambina aukoms (dažniausiai vyresnio amžiaus asmenimis) apsimeta artimuoju arba kokios nors institucijos atstovu. Abiem atvejais istorija panaši – pasakojama apie atsitikusią nelaimę ir prašoma finansinės pagalbos gydymui. Sukčiai dažnai prieš tai surenka informaciją internete, socialiniuose tinkluose, todėl kalbėdami gali paminėti ir artimojo vardą, ir net potencialias aplinkybes, kaip įtikinamai galėtų įvykti nelaimė.
Tokiu pačiu principu į artimuosius sukčiai kreipiasi prašydami grąžinti neva susikaupusią skolą, grasindami.
Sukčiavimas vykdomas kai įmonė gauna verslo partnerio el. laišką, kuriame pranešama apie sąskaitos, į kurią vykdote atsiskaitymus su šiuo partneriu, pasikeitimą. Dažnai pranešama apie neva „pasikeitusią verslo partnerių sąskaitą“ ir pan. Taip pat sukčiai gali susikurti labai panašų el. pašto adresą ir atsiųsti labai panašią sąskaitą-faktūrą apmokėjimui, kurioje skirsis tik mokėjimo duomenys.
Sukčiavimo būdas, kai įmonėms siunčiamos neva „neapmokėtos“ sąskaitos faktūros, ar tiesiog siunčiama „sąskaita-faktūra“ su mažu prierašu, kad tai yra pasiūlymas ir sąskaitos apmokėjimas reikštų pasiūlymo priėmimą. Šis būdas ypač populiarus Skandinavijos šalyse.
Sukčiavimo būdas pasižymi abstrakčių darbo skelbimų, kuriuose siūlomas kiekvieną viliojantis atlyginimas, platinimu. Tokiuose darbo skelbimuose dažniausiai nedetalizuojama, nei kokia įmonė darbuotojų ieško, nei ką jiems reikės daryti. Susidomėjusių tokiais skelbimais įprastai yra prašoma susisiekti asmeniškai.
Įtartinų darbo pasiūlymų galima pamatyti ne tik socialiniuose tinkluose. Jie atkeliauja ir elektroniniu paštu, SMS žinutėmis, retkarčiais darbas siūlomas ir paskambinus telefonu ar net užkalbinus gatvėje. Svarbu pažymėti, jog ypač dažnai tokius darbus siūlantys sukčiai bendrauja būtent rusų kalba.
Neretai tokiais atvejais pasitaiko, kad į įvairias nelegalias veiklas, fiktyvius verslo santykius įtraukti niekuo dėti žmonės galiausiai lieka ir skolingi, turi atlyginti nuostolius nukentėjusiems asmenims, mat teisėsauga mato būtent per jų banko sąskaitas tekėjusius pinigų srautus, sukčių aukos įtraukiamos į pinigų plovimo operacijas.